Širdies chirurgijos centras, atnešęs valstybei dešimtis milijonų litų nuostolių, pagaliau bus parduotas, rašo dienraštis "Kauno diena". Tačiau už šią privačią sostinėje esančią gydymo įstaigą garantavusi bei savo vardu paėmusi paskolas valstybė susigrąžins tik nedidelę dalį išlaidų - 10 mln. litų iš skirtų 63 mln. litų.
Finansų ministerijos duomenimis, bendrovei "Širdies chirurgijos centras" investiciniam projektui finansuoti 1995 metais buvo suteiktos valstybės garantijos ir paskolos, gautos valstybės vardu. Tuo metu Vyriausybei vadovavo Adolfas Šleževičius, o Finansų ministerijai - Eduardas Vilkelis, dabartinis Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Projekto vertė ir paskolų dydis siekė apie 63 mln. litų. Tiek valstybei skolingas Širdies chirurgijos centras.
Pasak dienraščio, lengva ranka prieš kelerius metus dalytos garantijos dabar tampa sunkia našta. Finansų ministerija, šios garantijos teikėja ir vykdytoja, už šią gydymo įstaigą jau grąžino 33,6 mln. litų, dar liko 12,35 mln. litų.
Praėjusiais metais buvo svarstyta galimybė perduoti centrą valstybės žinion, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija tam nepritarė.
Tuomet Turto bankas pasiūlė parduoti centro akcijas konkurso būdu. Įvykus konkursui, jo laimėtojas siūlė 12 mln. litų, tačiau vėliau atsisakė planų įsigyti šį objektą. Tai padaryti pasiūlyta antrosios vietos laimėtojui, kuris sutiko mokėti 10,05 mln. litų.
Paklausta, kodėl tiek tegauta už tokios didelės vertės projektą, Turto banko vyriausioji specialistė Irena Paulauskienė sakė, kad kainą diktuoja rinka.
"Daug investuota į pastato įsigijimą, pritaikymą, įrangą. Ji greitai sensta ir jos vertė mažėja", - aiškino I.Paulauskienė.
Buvęs Vilniaus miesto vicemeras ir šios modernios klinikos direktorius Vitas Mačiulis šiandiena svarsto, kad centro sėkmei koją pakišo Rusijos krizė.
"Atsidarėme pačiu netinkamiausiu laiku. Tuoj pat po to prasidėjo Rusijos krizė ir visi mūsų potencialūs klientai tapo nemokūs. Šuniui ant uodegos nuėjo visa reklaminė kampanija, vykdyta iki centrui atsidarant", - sakė V.Mačiulis.
Tuo tarpu Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos vadovas profesorius Rimantas Benetis Širdies chirurgijos centro atsiradimo istoriją gerai prisimena.
"Aš ne vieną raštą esu parašęs tuometiniam premjerui A.Šleževičiui ir sveikatos apsaugos ministrui Antanui Vinkui. Įspėjau, kad tai nėra racionalu. Tokios didelės investicijos Lietuvoje negali atsipirkti. Jos neatsiperka net tokiose šalyse kaip Danija, ten kardiochirurgija taip pat yra per brangi", - sakė R.Benetis.
BNS