Kviečiame prisiminti, koks buvo „plienine magnolija“ pramintos D. Grybauskaitės prezidentavimo dešimtmetis. Už ką ją labiausiai peikė politikos oponentai, o už ką pamilo Lietuvos žmonės.
Pirmu šūviu ir pirmą kartą prezidentė – moteris. Taip prieš dešimtmetį apibūdinta Dalios Grybauskaitės pergalė Prezidento rinkimuose. Buvusi eurokomisarė jau pirmajame rinkimų ture išplėšė istorinę pergalę – surinko beveik 69 procentus rinkėjų balsų, nurungė septynis kandidatus, o artimiausią varžovą Algirdą Butkevičių aplenkė šešiskart didesniu palaikymu.
Tuomet šventinę naktį naujosios prezidentės pasveikinti atvyko premjeras Andrius Kubilius ir tuose pačiuose rinkimuose nesėkmingai jai iššūkį metusi Loreta Graužinienė, kurią su rožių puokšte atlydėjo vėliau Prezidentės simpatijų taip ir nepelnęs Viktoras Uspaskichas.
Karčią pralaimėjimo piliulę nuryti privalėję socialdemokratai D. Grybauskaitės štabe nepasirodė. Kaip ir postą jai užleisti turėjęs Prezidentas Valdas Adamkus, vėliau vis pripažindavęs, kad nors Turniškėse jie – ir kaimynai, tačiau tarp jų nebuvo visiškai jokio bendravimo.
„Esu pasirengusi prisiimti tą atsakomybės naštą, kurią man patikėjo šiandien Lietuvos žmonės, bet naštą turėsime nešti visi kartu“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Ekspertai sako, kad jau tada dėl kandumo politikams linksniuota D. Grybauskaitė rekordinį žmonių palankumą pelnė šaliai pažadėjusi ekonomikos reformas ir valstybės įstaigų skaidrinimą.
„Atsiminkime, kaip ji tapo Prezidente. Iš tikrųjų, spaudimas netgi iš visuomenės buvo pakankamai didelis, kad Dalia Grybauskaitė kandidatuotų į prezidentus. Ir pirmajame ture laimėti rinkimai triuškinančiai. Na, prezidentė atėjo tuo laikotarpiu, kai buvo krizinis laikotarpis ir su kritika prieš tai buvusioms vyriausybėms, su būtinais dalykais, kuriuos būtina atlikti, labai griežta", – kalbėjo viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas.
„Pirmąją kadenciją labai daug dėmesio buvo skiriama vidaus politikai, ypač siekiama pertvarkyti energetikos sektorių, mažinti vadinamų oligarchų įtaką. Taip pat buvo labai svarbus žingsnis pertvarkant visą žvalgybos sistemą", – teigė politologas Tomas Janeliūnas.
Daukanto aikštėje iškart prasidėjo darbai. Prezidentės iniciatyva sustabdytas LEO LT projektas, kuris kone iškart viešumoje vadintas didžiausia Lietuvos istorijoje oligarchine afera. Energetinės nepriklausomybės siekis prie D. Grybauskaitės įgauna pagreitį, kaip ir NATO gynybos planų atnaujinimas. Tarptautinėje erdvėje Lietuvai jau tenka kratytis mažos valstybės komplekso bei aiškintis dėl kone vieša paslaptimi tapusių CŽV kalėjimų prie Vilniaus.
„Keliaudama po užsienį, būdama Briuselyje, girdėjau tik vieną klausimą. Ne abejonę, ar jie buvo, o tik tai ką darysite. Vakarai neabejoja tuo, kad tai galėjo būti", – filme „Valstybės paslaptis“ kalbėjo pati Prezidentė.
„Ji buvo matoma, ji buvo girdima, ji buvo pastebėta ir tarptautinėje žiniasklaidoje ir tas įvaizdis, kad Lietuva turi tvirtą lyderę buvo plačiai žinomas, kiek tai įmanoma, kalbant apie pakankamai nedidelę Europos Sąjungos valstybę", – tikino politologas Linas Kojala.
Visgi politologai pastebi, kad jau pirmosios D. Grybauskaitės kadencijos metu ėmė šlubuoti Lietuvos santykiai su Lenkija. Su tuometiniu prezidentu Lechu Kačinskiu naujoji Prezidentė vos per metus po inauguracijos buvo susitikusi keturis kartus, tačiau po skaudžios aviakatastrofos Smolenske ir L. Kačinskio žūties, 2010-aisiais prezidentu tapus Bronislavui Komorovskiui, santykiai su kaimyne staiga atšalo.
„Tarkime, tas pats pavardžių rašybos klausimas, kuris 2010-aisiais taip ir nebuvo išspręstas ir galiausiai apaugo pačiais įvairiausiais mitais. Tai buvo vienas iš prezidentūros interesų, kuris galiausiai nepasiteisino ir, kaip mes matėme, vėliau asmeninių santykių, na, tokie trūkumai įšaldė apskritai Lietuvos – Lenkijos keleriems metams", – sakė T. Janeliūnas.
„Prie tų tam tikra prasme nepasiteisinusių lūkesčių galima priskirti ir Baltarusiją, nes viena iš prezidentės pirmosios kadencijos krypčių buvo noras atrasti naują būdą dialogui su šia šalimi, bet galiausiai po dešimtmečio turime konstatuoti, kad iškilo vienas iš objektų, kuris kelia didelį nerimą mums, t. y., be abejo, Astravas", – tęsė L. Kojala.
Dar vienas istorinis momentas: prezidentės susitikimas su tuometiniu Rusijos premjeru Vladimiru Putinu 2010-aisiais Helsinkyje. Pasak Grybauskaitės, V. Putinas tuomet be užuolankų įteikė Lietuvai reikalavimų sąrašą.
Prezidentei atkirtus, kad jokių Rusijos nurodymų ji nesilaikys, V. Putinas, pasak Grybauskaitės, reagavo keiksmažodžių lavina.
„Pokalbis psichologiškai baigėsi mano pergale, nes parodžiau, kad nei prispausti, nei išgąsdinti nepavyko ir po to išgirdau, kad jis įvertino pokalbį su manimi kaip sunkų ir sudėtingą", – filmo kūrėjams teigė D. Grybauskaitė.
„Pirmosios kadencijos pradžioje buvo matyti, kad ji nori tarsi pati iš naujo patikrinti, ar įmanoma perkrauti santykius su Rusija, Baltarusija ir tai buvo tikrai nesėkmingi bandymai. Galiausiai teko pripažinti, kad neišeis racionaliai bendrauti nei su Putinu, nei su Lukašenka. Ir tai, manau, gal buvo tokia skaudi pamoka", – toliau mintimis dalijosi T. Janeliūnas.
Ekspertų teigimu, vėliau dar ne kartą Prezidentė buvo tapusi galvos skausmu V. Putinui. Po Krymo aneksijos ir karo veiksmų Rytų Ukrainoje per pasaulį ypač nuskambėjo jos griežtas pareiškimas, kad Rusija – teroristinė valstybė.
„Ta retorika buvo tikslinga, siekiant atkreipti dėmesį į Baltijos valstybes, į mūsų regioną ir jo poreikį stiprinti atgrasymo mechanizmus, nes ilgą laiką mes neturėjome čia NATO karių", – samprotavo L. Kojala.
Kalbant apie vidaus politiką, skeptiškesni politologai kaltina D. Grybauskaitę, kad ji nesugebėjo rasti sutarimo nė su viena Vyriausybe. Per abi kadencijas D. Grybauskaitei esą nepavyko sustiprinti ir partinės Lietuvos sistemos. Tad kol pasaulio žiniasklaida Prezidentę liaupsino „Plieninės magnolijos“ ar „Geležinės ledi“ epitetais, savo pačios šalyje prezidentė iš politikų sulaukdavo ir tokių epitetų, nuo kurių linkdavo ausys.
Vygaudas Ušackas ją ar juokais, ar pašiepdamas yra pavadinęs „Visų mūsų Motina“, V. Uspaskichas – didžiausia grėsme Europai. Tačiau bene labiausiai čia pagarsėjo prieš devynerius metus kultūros ministru pretendavęs tapti Arūnas Valinskas. Jis D. Grybauskaitę pakrikštijo „įžeista boba“:
„Kai vyrą pavadina boba, tai jis gali įsižeisti, o šioje vietoje aš nematau jokios problemos.“
Įtampa tarp prezidentės ir politikų bene aukščiausią tašką pasiekė antros Grybauskaitės kadencijos laikotarpiu paskutiniais metais. “Valstiečiams” valdant ir Vyriausybę, ir Seimą, dėl viešų rietenų su prezidente Karbauskis ignoruoja ir darbinius, ir šventinius kvietimus į Prezidentūros rūmus:
„Pirmą sykį nepatvirtinamas ir po to dar daromi pareiškimai apie tai, kad neva premjeras nemoka parinkti kandidatų.“
Prezidentė pagarsėjo ir būsimiems ministrams rengiamais užsienio kalbų egzaminais, kurių neišlaikius buvo atmesta ne vieno politiko kandidatūra. Štai į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą po patikrinimo nepatekusi Loreta Graužinienė skundėsi buvusi pažeminta. Nors ir provincijoje kalbinti žmonės suvokia būtinybės komunikuoti ne tik lietuvių kalba svarbą.
Ir už tai D. Grybauskaitę giria iki šiol: „Sukalbėdavo pati, nereikdavo nei vertėjų, nei nieko, tai aš skaitau ir čia labai gerai, nes jai nereikdavo kažkokių padėjėjų tam, nereikdavo su savim vežtis. Tai jau čia labai pažanga didelė.“
„Reikalavimai politikams, reputacijos lygio reikalavimai buvo prezidentės rankose ir aš manau, kad ji tą kartelę pakėlė gana aukštai", – toliau tęsė T. Janeliūnas.
Su politikais griežta, reikli ir dalykiška lyderė visai kitokia būdavo su dešimtmetį pasitikėjimą jai rodžiusiais žmonėmis.
Begalėje renginių, susitikimų ir socialinių akcijų Prezidentė pasižymėdavo itin šiltu bendravimu, neabejingumu, įsitraukimu ir džiugia šypsena.
63-ejų kadenciją baigianti Prezidentė yra prisipažinusi ir kada susigraudina:
„Kai tik aš pradedu kalbėti apie Lietuvą Lietuvos vardu, Lietuvos žemę… ir viskas. Prasideda.“
Į antrą kadenciją įžengusi su 66 procentų reitingu, Prezidentė su postu atsisveikina palaikoma ne ką mažiau. Tiesa, po vadinamojo „tulpių pašto“ – slaptų susirašinėjimų su Eligijumi Masiuliu – paviešinimo skandalo jos reitingas ir buvo kiek sumenkęs.
„Ji nepriklauso nei nuo kokių tau politinių jėgų, nei nuo kokių tai oligarchų, pinigų, kad ji siekia pasipelnyti, nepriklauso ji nuo kokių tai giminių, na, vienas žmogus, kuris toks kovotojas, kieta, tvirta, kurios niekas nepalenks. Čia buvo jos įvaizdis", – D. Grybauskaitės darbą gyrė sociologas Vladas Gaidys.
„Mokėjo sukurti aplink save tam tikrą aurą. Atsiminkime šimtmečio minėjimus, atsiminkime mūsų kariuomenės šimtmetį. Kaip aš mėgstu pasakyti, tai buvo vienintelis politikas per dešimt metų, kurio niekados niekas nenušvilpė, kai jis užlipo ant scenos. Būtent tai ir rodo. Ji aiškiai suvokė, iš kur yra tas palaikymas", – sakė A. Katauskas.
Likus penktadieniui – tik formaliai vienai darbo dienai – Lietuvos žmonės siunčia palaikymą ir linkėjimus dešimt metų šaliai tarnavusiai Prezidentei.
„Manom, kad tai buvo žmogus, kuris žinojo, ko reikia Lietuvai ir žinojo, kaip tą visą padaryti. Ir mes vertiname, kad tai buvo labai stipri moteris.“
„Tiesiog norėčiau dar kad būtų senoji Prezidentė. Tiesiog tai buvo prezidentė, kuri patiko, buvo tvirta, turėjo nuomonę, todėl gaila atsisveikinti.“
