Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) specialistai išaiškino „unikalią“ įmonę, kuri nuo pat įkūrimo pradžios dirbdama nuostolingai ir paneigdama bet kokią verslo logiką, rinkoje sugebėjo išsilaikyti dešimtmetį. Inspektoriai įrodė, kad šie nuostoliai tik menami bei suregzti siekiant išvengti mokesčių.
Atlikus mažmeninės prekybos įmonės veiklos rodiklių analizę inspektoriams kilo įtarimų dėl galimo pajamų neapskaitymo, nes per dešimt metų įmonė pelningai dirbo tik vienerius metus, o visais kitais laikotarpiais buvo patiriami vien nuostoliai. Paprašytas pasiaiškinti, įmonės vadovas teigė, jog nuostolingą verslą gelbėja įnešdamas savo asmenines ir žmonos santaupas, taip pat pinigų padovanojusi mama, paskolinę giminaičiai ir draugai. Kaip vėliau paaiškėjo, iš viso buvo įnešta per 700 tūkst. litų.
„Vadovaujantis ekonomine logika, nuostolinga veikla gali būti tik tam tikru įmonės veiklos laikotarpiu. Kai įmonė veikia nepelningai, tokia veikla tęsiasi visą įmonės veiklos laikotarpį, o įmonės savininkas deklaruoja investuojantis į verslą gana ženklias pinigines lėšas, tuomet sudaromos pagrįstos prielaidos abejoti įmonės deklaruojamų veiklos rezultatų tikrumu. Į inspekciją pokalbiui iškviestam įmonės direktoriui buvo išdėstyti visi argumentai ir geranoriškai pasiūlyta pačiam patikslinti deklaracijas, nes VMI nesiekia iš karto bausti mokesčių mokėtojo, o suteikia galimybę ištaisyti klaidas, tačiau verslininkas išvadų nepadarė“, - teigia Panevėžio AVMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojas Vidas Osipovas.
Patikrinimo metu nustatyta, kad panevėžiečio įmonė neapskaitė ir nedeklaravo visų gautų pajamų, todėl netinkamai nustatė PVM ir pelno mokesčio bazes ir į apskaitos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Įmonės vadovui po patikrinimo paskaičiuota į biudžetą papildomai sumokėti 140 tūkst. litų PVM ir per 33 tūkst. litų pelno mokesčio.
Minėta įmonė į inspektorių akiratį pakliuvo vykdant VMI projektą „Nuostolinga įmonė“. Pagrindinis šio projekto tikslas – identifikuoti tęstinį laikotarpį nuostolingai dirbančius mokesčių mokėtojus, kurie galimai vengia vykdyti mokestines prievoles, nepagrįstai didindami sąnaudas ar mažindami pajamas, ir atlikti šių mokesčių mokėtojų tikslinius stebėsenos ar kontrolės veiksmus. Nagrinėjami visų segmentų (tiek didžiųjų, tiek vidutinių, tiek mažųjų įmonių) veiklos duomenys, įvertinant bendrąsias pajamas ir sąnaudas, apmokestinamąjį pelną (nuostolius) ir kt.
VMI primena, kad apie įvairius mokestinius pažeidimus pranešti galima VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje www.vmi.lt/cms/stop-seseliui arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, taip pat užėjus į apskrities mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.