Netylant diskusijoms apie galimą spaudos mirtį, žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė „Mediaskopas" išanalizavo trijų aktyvių verslo sektorių komunikaciją 2003 m. – 2012 m. Dešimtmečio verslo informacijos analizė atskleidė tolygų pokytį dvejose žiniasklaidos kategorijose: interneto portaluose ir nacionalinėje spaudoje. Susiformavusiose „žirklėse“ šie – 2012 metai – išsiskiria tuo, jog informacijos srautas, perduodamas internetu, procentine išraiška įtikinamai viršijo tą, kuris buvo publikuotas nacionaliniuose leidiniuose prieš 10 metų.
Spaudos leidinių tiražų analizė parodė, jog per pastaruosius šešerius metus daugelio spaudos leidinių, ypač – nacionalinių – tiražai smuko, tačiau neretai tai buvo susiję su alternatyvios interneto svetainės įkūrimu. Kai kurie regioniniai leidiniai netgi galėjo pasidžiaugti augančiu skaitytojų skaičiumi: „Šiaulių naujienų“ tiražas per šešerius metus išaugo 35,0%, „Panevėžio balso“ ir „Sekundės“ – atitinkamai 6,9% ir 5,9%. Tad regioniniai leidiniai pavojaus varpais neturėtų skambinti.
Prieš dvejus metus UAB „Mediaskopas“ prognozavo, jog ateityje „ant popieriaus“ turėtų išsilaikyti ir analitinius bei pramoginio turinio straipsnius pateikiantys leidiniai. Prognozės kol kas pasitvirtina: pvz. savaitraščio „Veidas“ tiražas, prieš keletą metų šiek tiek smuktelėjęs, šiemet yra 16,7% didesnis nei prieš šešerius metus. Beveik nekinta ir pramoginių leidinių (pvz. žurnalų „Žmonės“, „Laima“, „Moteris“) tiražai, o „Savaitė su TV“ per šešerius metus išaugino tiražą nuo 60 tūkst. iki 177 tūkst. ir šiuo metu yra didžiausio tiražo žurnalas Lietuvoje.
„Nacionalinės spaudos įtaka per dešimtmetį verslo pasaulyje susitraukė beveik dešimteriopai: bankų sektoriuje nacionalinių leidinių dalis smuko nuo 73,9% iki 7,1%, mobiliojo ryšio operatorių komunikacijoje – nuo 65,2% iki 6,7%, o draudimo bendrovių – nuo 52,8% iki 11,0%“, – teigia UAB „Mediaskopas“ Analizės skyriaus vadovė Akvilė Katilienė.
Lūžio tašku galima laikyti 2009-uosius metus, nes būtent nuo to laikotarpio interneto šaltiniai pagal užimamą dalį visos komunikacijos atžvilgiu ėmė lenkti nacionalinius leidinius. O pastaruosius trejus metus interneto šuolis buvo ypač ryškus: 2010 m. – 2012 m. šioje žiniasklaidos kategorijoje informacijos srauto dalis augo 31,0 procentinio punkto mobiliųjų operatorių ir bankų komunikacijoje bei 21,0 procentinio punkto draudimo rinkoje.
Šiais metais bankų sektoriuje interneto portaluose užfiksuotos informacijos srautas siekia 78,6%, (2003 m. – vos 0,7%). Mobiliojo ryšio operatorių komunikacijoje internete pateikiamos informacijos srautas per dešimt metų atitinkamai prasiplėtė nuo 6,7% iki 80,2%, o nacionalinėje spaudoje sumenko nuo 65,2% iki 6,7%. Ne gyvybės draudimo bendrovių komunikacijoje 2006 m. – 2012 m. interneto šaltinių užimama dalis šoktelėjo nuo 4,8% iki 77,4%.
Kitose žiniasklaidos kategorijose tokių didelių pokyčių nebuvo, galima paminėti tik „popierinių“ verslo leidinių sugebėjimą atsilaikyti porą metų ilgiau už nacionalinius leidinius – analizuojant informaciją, viešintą šiuo kanalu, 2010 m. netgi fiksuotas srauto suintensyvėjimas, tačiau 2011 metais jau pastebimas nuosmukis (pvz. „Versus“ „persikraustė“ į internetą). Šiais metais verslo leidinių dalis išliko labai panaši į 2011 metus.
„Apibendrinant galima sakyti, jog ženkliai išaugus informacijos perdavimo greičiui, nacionalinių leidinių įtakos sumažėjimas verslo pasaulyje yra visiškai natūralus. Būtent todėl daugelis nacionalinių leidinių pakeitė kryptį ir tapo labiau pramoginiais. O pastarieji, analitinio pobūdžio bei regioniniai leidiniai, ypač patvirtinus PVM mokesčio lengvatą, tikrai turi galimybių gyvuoti toliau“, – prognozuoja „Mediaskopo“ Analizės skyriaus vadovė A. Katilienė.
Tendencijoms Lietuvos žiniasklaidoje nustatyti buvo išanalizuoti 46329 mobiliųjų operatorių („Omnitel“, „Bitė“ bei „Tele2“) paminėjimai, 98246 bankų (SEB, „Swedbank“, „DnB Nord“, „Snoras“ bei „Danske“) paminėjimai, užfiksuoti 2003 m. – 2012 m. bei 16139 ne gyvybės draudimo bendrovių („Lietuvos draudimas“, „ERGO Lietuva“, „PZU Lietuva“, „IF draudimas“ bei BTA draudimas) paminėjimai, užfiksuoti 2006 m. – 2012 m., taip pat įvertinti nacionalinių, regioninių bei verslo leidinių tiražų pokyčiai. 2012 m. duomenys sumodeliuoti pagal 2012 m. pirmojo pusmečio duomenis.
