Atlikta apklausa parodė, kad ant minkštų baldų ir lovų krauna net 12 proc. šalies gyventojų. Tai, kad mobilaus telefono baterija gali perkaisti, o pats prietaisas dėl to užsiliepsnoti atvira liepsna, tvirtina ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fizikos katedrosdocentas Dainius Jasaitis.
„Didžiausia rizika telefonui užsiliepsnoti – baterijos perkaitimas. Telefoną perkaitinti rizikuojate kraudami jį lovoje, apkrovę popieriais ant darbo stalo ar palikę krautis per naktį. Kai telefonas užklotas ar užverstas daiktais, jo baterija nespėja ataušti natūraliai.
Dėl šios priežasties ką tik pakrauto telefono taip pat nerekomenduojama dėti į kelnių ar palto kišenę, reikia baterijai leisti bent šiek tiek atvėsti. Tokie įprasti kasdieniai veiksmai kenkia baterijai ir ilgainiui ji pradeda gesti, o tada tai jau tik laiko klausimas, kada galime sulaukti nelaimės“, – sako VGTU docentas.
Telefonų taip pat nerekomenduojama be priežiūros palikti ir šalia šilumos šaltinių.
BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė teigia, kad apklausos duomenys atspindi didelį žmonių prisirišimą prie mobiliojo telefono, kuris jau seniai ne tik užtikrina ryšio funkciją, bet yra interneto ryšio, įvairių pramogų šaltinis, leidžia greitai ir patogiai apsipirkti.
„Net 63 proc., arba beveik du trečdaliai šalies gyventojų stengiasi nuolat laikyti mobilųjį arčiau savęs ir krauna padėję ant stalo, komodos, spintelės, kėdės ar palangės. Dar 4 proc. – tiesiog ant grindų. Tarsi nieko tokio, tačiau jei namuose yra gyvūnų, mažų vaikų, jie gali prietaisą nuo stalo ar palangės numesti, todėl reikėtų jį padėti kiek įmanoma saugiai. Ant grindų kraunamą mobilųjį prietaisą galima užsimiršus netyčia paspirti. Visa tai reiškia, kad arba reikės remonto, arba reikės aparatą keisti. Kita vertus, plika akimi nematomi pažeidimai kaip liekamieji reiškiniai gali lemti problemas ateityje“, – sako atstovė D. Strazdienė.
Dažniausiai vartotojai daro kelias pagrindines klaidas. Viena iš mažiausiai pastebimų, bet reikšmingų klaidų – mechaninis baterijos pažeidimas.
„Nepagalvojame, kad, tarkime, telefonui ar baterijai nukritus ant žemės ji gali būti pažeista, nors išoriškai to ir nematyti. Bandant atidaryti telefono dangtelį bateriją taip pat galima įbrėžti ar kitaip pažeisti. Visa tai turi įtakos tam, kaip saugiai baterija veiks ateityje“, – sako VGTU docentas D. Jasaitis.
Remiantis apdraustų išmaniųjų įrenginių žalų statistika, dažniausi registruojami gedimai – sudužę mobiliųjų telefonų ekrano stiklai, dėl smūgio, apliejimo ar įkritimo į vandenį sugedę vidaus mechanizmai, o vidutinės žalos svyruoja apie 200–300 eurų. Kita didelė grupė veiksmų, padidinančių riziką – telefono palikimas be priežiūros krovimosi metu, pavyzdžiui, visai nakčiai. Be to, specialistai rekomenduoja nesistengti įkrauti ličio jonų baterijos iki 100 proc., kad ji tarnautų ilgiau.
„Mobiliojo telefono baterijos sugenda ne per vieną naktį, tačiau dažnai juos paliekant be priežiūros, kraunant per ilgai problemų neišvengsite. Daugelis telefonų visiškai įkrauti automatiškai išjungia krovimą, tačiau jei ši funkcija sutrinka, tuomet tėra vienas žingsnis iki telefono baterijos sprogimo. Taip pat jei jaučiate, kad telefonas labai akivaizdžiai įkaista jį kraunant, ar išsipučia baterija – tai ženklas, kad baterija jau pažeista, ir telefono įjungto į tinklą be priežiūros palikti negalima“, – ryškiausius požymius vardija docentas.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2015 metais Lietuvoje buvo 4,18 mln. SIM kortelių, arba mobiliojo ryšio paslaugų naudotojų.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sausį atliktoje reprezentatyvioje apklausoje dalyvavo 1010 Lietuvos gyventojų.
Keturi saugaus telefono įkrovimo žingsniai:
1. Nekraukite telefono ilgiau nei reikia. Pamatę, kad baterija visiškai įkrauta, telefoną išjunkite iš elektros lizdo;
2. Nepalikite telefono krautis ant lovos, minkštų baldų ir prie šilumos šaltinio;
3. Naudokite tik originalius įkroviklius;
4. Venkite įtampos svyravimų, kurie telefono baterijai itin pavojingi.
