Na, gerai, tobulų santuokų nebūna. Būna tik laimingesnės ir mažiau laimingos, ilgaamžės ir trumpalaikės, nusisekusios ir ne itin. Visas jas tirdami, analizuodami ir ieškodami tobulos santuokos formulės sociologai, psichologai ir kiti mokslo vyrai, dešimtmečius atlikdami vis naujas apklausas, kuisdamiesi tonose duomenų, iš tiesų padaro vis naujų įžvalgų, tačiau neretai turi konstatuoti tai, ką mes žinome iš stereotipų, pavyzdžiui, kad santaupų ir turto turintys žmonės lengviau randa partnerius santuokai arba kad pakankamai sekso yra viena iš laimingos santuokos sąlygų.
1. Santuokos tvirtumas priklauso nuo abiejų partnerių požiūrio į pinigus
Kitaip sakant, labai svarbu, ar judu su žmona esate šykštuoliai, ar pinigus leidžiate lengva ranka, nesusimąstydami. Nors žmonės neretai įsimyli savo priešingybes, tačiau, kaip rodo statistiniai duomenys ir apklausos, kur kas stabilesnės būna tos santuokos, kuriose gyvena vienodai į pinigus žvelgiantys partneriai.Taigi išeina, kad nors du kartu gyvenantys švaistūnai turi daugiau šansų iki ausų įklimpti skolose, tačiau į tas skolas jie klimps draugiškai ir nesipykdami. 2. Daugiau sekso – daugiau laimės
Tai, ką mes ir taip žinome, patvirtino Tennessio universiteto mokslininkai Michelle Russell ir Jamesas McNulty. Jie stebėjo neurotiškų asmenybių gyvenimą ir santykius su antrąja puse. Tai žmonės, kurie greitai nusimena ar susijaudina, jų nuotaikos kinta tarsi kaleidoskopas, o nerimą gali sukelti bet kokia gyvenimo smulkmena. Žinoma, su tokiu tipažu gyventi nelengva, tačiau mokslininkai maloniai nustebo pastebėję, kad tie neurotiški sutuoktiniai, kurie nuolat ir reguliariai mylėdavosi, buvo lygiai taip pat patenkinti savo santuoka kaip ir kur kas stabilesnio būdo sutuoktinių poros.
Kita vertus, jeigu jau nesate patenkintas dabartiniu seksualiniu gyvenimu, neskubėkite nukabinti nosies: 2006 metais atlikta studija rodo, kad bėgant laikui vyrų pasitenkinimas lytiniu gyvenimu didėja. Į šeštą dešimtį įžengę vyriškiai savo intymiu gyvenimu būna patenkinti panašiai kaip ir 20–29 metų vyrai – labiau nei trisdešimtmečiai ir keturiasdešimtmečiai. 3. Nepamirškite dėkoti
Net už tai, kas, atrodo, savaime suprantama. Kaip parodė 2007 metais Arizonos valstijos universitete atliktas tyrimas, paprastas žodis „ačiū“ gali sutuoktinių tarpusavio santykius kilstelėti į kitą lygmenį. Kaip sakė dauguma apklaustųjų, nors jie jausdavosi dėkingi, kai sutuoktinis, pavyzdžiui, išplaudavo grindis ar paruošdavo vakarienę, tačiau dažniausiai už tai nedėkodavo, nes juk „jis (ji) žino, kad aš esu dėkingas(-a)“. Tačiau paaiškėjo, kad mums visiems patinka ne tik jausti, bet ir girdėti, kad buityje įdėtos pastangos yra įvertintos: tos poros, kurios dažniau dėkodavo vieni kitiems, buvo labiau patenkintos savo tarpusavio santykiais. 4. Dar vienas stebuklingas žodis
Tiksliau, įvardis mes. Prieš porą metų išspausdintoje psichologinėje studijoje teigiama, kad sutuoktiniai, kurie mieliau vartoja žodžius „mes“, „mūsų“, „mudu“ ir panašiai kalbėdami apie tarpusavio nesutarimus, buvo kur kas labiau prisirišę vienas prie kito ir turėjo mažiau negatyvių nuostatų sutuoktinio atžvilgiu, todėl ginčų metu patirdavo mažiau pykčio ir psichologinio streso. O štai atsiskyrimą akcentuojantys žodžiai „aš“ ir „tu“ diskusijos metu labai akivaizdžiai liudija nepasitenkinimą vedybiniu gyvenimu. 5. Supratimas, kad net ir esant tobulai santuokai tobula partnerė kartais gali „užknisti“
Amerikiečiai atliko gana įdomią apklausą: pamėgino sužinoti, kas iš aplinkinių žmonių mus dažniausiai suerzina. Paaiškėjo, kad šalia vaikų, draugų, kolegų, dažniausiai mūsų irzulį sukelia antroji pusė. Negana to, kuo toliau, tuo tas susierzinimas didėja. Kita vertus, tyrimo autorė Kira Birditt iš Mičigano universiteto Socialinių tyrimų instituto ramina, kad tokias tendencijas jie užfiksavo visų respondentų atsakymuose, taigi tai yra norma. Vadinasi, tai, kad žmona kartais neįtikėtinai erzina, yra normalus, įprastas ir savaime suprantamas dalykas.
Negana to, jeigu su sutuoktine dažnai pykstatės, tai ir ateityje kitaip nebus. Du dešimtmečius – 1980–2000 metais – buvo stebima 1 000 porų. 16 proc. iš jų pykdavosi labai retai, didžioji dalis, 60 proc., – vidutiniškai, o 22 proc. – daug ir dažnai. Kaip parodė dvidešimties metų stebėjimų rezultatas, konfliktų lygis visose santuokose liko panašus – tik paskutiniaisiais tyrimo metais labai nedaug sumažėjo – labiau kalbant apie tas poras, kurios pykdavosi daugiausiai.
Jei ir tai jūsų nepaguodė, galbūt padės faktas, kad pykčiai ir atviras nepasitenkinimo išsakymas savo antrajai pusei gali būti naudingas santuokai. Pasak Tennessio universiteto psichologo Jameso McNulty, yra įrodymų, kad savo sutuoktiniui išdrožus kaltinimus ir išliejus viską, kas negero guli ant širdies, galima jį (ją) įkvėpti pokyčiams. Todėl, psichologo nuomone, sutuoktinius konsultuojantys specialistai turėtų paraginti problemų dėl santykių turinčias poras kritiškai pasisakyti vienam apie kitą. 6. Santuoka – tai nesibaigiantis darbas
2009 metais išspausdintoje psichologinėje studijoje pateikiami duomenys, gauti išanalizavus daugiau kaip 6 000 žmonių apklausos duomenis. Tarp respondentų buvo ir santykius ką tik pradėjusių porų, ir po keliasdešimt metų kartu gyvenančių sutuoktinių. Paaiškėjo, kad stebėtinai daug žmonių buvo vis dar stipriai įsimylėję savo ilgamečius partnerius, nors mokslininkai pasistengė atskirti romantišką meilę, kuri iš tiesų gali būti ilgaamžė, nuo aistros ir karšto įsimylėjimo, kuris išblėsta po kelerių pirmųjų buvimo kartu metų ar mėnesių.
Kas padėjo poroms dešimtmečius išsaugoti meilę? Pasak mokslininkų, nesibaigiantis darbas ir pastangos: tokios poros skyrė nemažai laiko ir dėmesio tarpusavio santykiams puoselėti, sugebėdavo gana sklandžiai spręsti iškylančius konfliktus.
Beje, kartu patiriami nuotykiai ir pramogos taip pat gali būti neblogas stimulas priblėsusiems jausmams įžiebti: kaip rodo kitas tyrimas, nauji potyriai stimuliuoja tokių neurocheminių medžiagų kaip dopaminas ar norepinefrinas išsiskyrimą, kurios mūsų smegenis pasiekia ir pirmaisiais įsimylėjimo etapais. 7. Su seksu verčiau neskubėti
Seksas iki vestuvių ar po? Savaitė po susipažinimo ar keli mėnesiai? Pasirodo, skirtumas yra, ir nemenkas. Amerikiečiai atliko daugiau kaip 2 000 susituokusių žmonių apklausą, mėgindami sužinoti, kokios įtakos jų tarpusavio santykiams turėjo intymaus gyvenimo pradžios laikas. Taigi tie žmonės, kurie seksą atidėjo po vestuvių, įgijo nemažai privalumų: jų santykiai buvo 22 proc. stabilesni, pasitenkinimas vienas kitu 20 proc. didesnis, pasitenkinimas seksualiniu gyvenimu 15 proc. didesnis, o tarpusavio komunikacija – 12 proc. efektyvesnė. Tos poros, kurios intymų gyvenimą pradėjo dar nesusituokę, bet pabendravę ilgesnį laiką, taip pat parodė aukštesnius pasitenkinimo savo santuoka rezultatus nei grupė, kurios nariai su būsimu sutuoktiniu pasimylėjo vos susipažinę. Vienas iš šio tyrimo autorių, profesorius Deanas Busby, sako, kad nors didžiausias susilaikiusių porų privalumas yra geresni tarpusavio santykiai, tačiau akivaizdi ir tokios poros didesnė seksualinio gyvenimo kokybė: „Manau, taip yra todėl, kad tokie žmonės jau būna išmokę susikalbėti ir kartu spręsti iškylančias problemas.“
Sociologas Markas Regnerusas, knygos „Seksas iki santuokos“ autorius, šio tyrimo išvadas laiko savaime suprantamomis: „Juk poros, per anksti pradėjusios kopinėti medų, tai yra pirmiausia akcentavusios seksą, o ne bendravimą, labai dažnai susituokusios pamato, kad jų tarpusavio bendravimas nėra tobulas, stabilus, o sutuoktinis nepatikimas ir nepakankamai pažintas.“
Beje, tyrimo rezultatams žmonių religingumas neturėjo įtakos. „Nesvarbu, kokios yra religinės nuostatos – susilaikymas padeda išmokti geriau bendrauti tarpusavyje, o tai savo ruožtu stiprina ilgalaikį santykių stabilumą ir didina pasitenkinimą santuoka“, – aiškina profesorius Busby. 8. Finansinis saugumas ir jokių pašalpų
Ekonominis ir socialinis sunkmetis gali labai skaudžiai smogti ne tik mūsų piniginėms, bet ir laimės pojūčiui šeimoje. Misūrio universiteto sociologai, peržvelgę duomenis apie šeimas, atrado tiesioginį ryšį tarp pasitenkinimo santykiais ir gaunamų pajamų. Mažas pajamas gaunančios amerikiečių šeimos savo santuoką vertino kelis kartus prasčiau ir kur kas dažniau pamąstydavo apie skyrybas, jautėsi nemaloniai įklimpę į šeimyninį gyvenimą ir patirdavo kur kas daugiau negatyvių emocijų. Tačiau prasčiausia situacija buvo fiksuojama tose šeimose, kurios ne tik gaudavo mažas pajamas, bet ir naudodavosi valstybės parama – pašalpomis, pagalbos skurstantiems programomis. 9. Bent vienas iš poros greitai pamiršta barnius
Ilgalaikius ir stabilius santykius geriausia kurti su žmogumi, kuris po barnio nesinešioja užantyje akmens ir bambėdamas nebeprimena apie diskutuotas problemas. Mokslininkai jau ne kartą tyrė, kaip poros sprendžia konfliktus, tačiau šių metų vasarį buvo išspausdinti kitokio tyrimo išvados, vertinusios, kaip žmonės elgiasi po konflikto. Pasirodo, vieni po kivirčo greitai atlyžta ir elgiasi lyg niekur nieko, o kiti dar ilgai kunkuliuoja viduje, yra linkę priminti kivirčo momentus, priežastis ir dar ilgai dėl to priekaištauti, taip perkeldami vieną trumpalaikį epizodą į kitas santykių dalis. Pasak vienos iš šio tyrimo bendraautorių Jessica Salvatore, „jeigu aš greitai pamirštu konfliktą, tai naudinga bus ne tik man, bet ir mano antrajai pusei, nes jis bus labiau patenkintas mudviejų santykiais“. Iš tiesų duomenys rodo, kad porų, kai nors vienas iš partnerių nėra pikta menantis, tarpusavio santykiai kelia mažiau neigiamų asociacijų ir didesnį pasitenkinimą.
Beje, kaip rodo sociologinės apklausos, Lietuvoje konfliktai šeimose dažniausiai kyla dėl alkoholio vartojimo (42 proc.), pinigų (41 proc.), vaikų auklėjimo (35 proc.), ryšių su draugais ar giminaičiais (35 proc.). 10. Dirbantis vyras
Visuomenės nuostatos dėl vyro ir moters atliekamų vaidmenų Vakarų visuomenėse kinta, tačiau ne taip proporcingai, kaip būtų galima tikėtis. Kaip rodo Ohajo valstijos universiteto tyrimas, kuriam vadovavo sociologė Liana Sayer, visuomenės spaudimas dirbančiai moteriai gerokai sumažėjo – karjeros siekianti motina nieko nebestebina, tačiau vyrai, nesugebantys susirasti darbo ar uždirbantys mažiau už savo žmoną vis dar patiria akivaizdžiai neišreikštas, bet jaučiamas neigiamas visuomenės nuostatas. Statistiniai duomenys parodė, kad bedarbiai amerikiečiai vyrai, nepriklausomai nuo pasitenkinimo santuoka lygio, kur kas dažniau inicijuoja skyrybas, o tai, pasak sociologų, rodo, kad vyras jaučiasi gyvenąs „ne tokioje santuokoje, kokia ji turėtų būti“.
Sociologiniai šeimos tyrimai rodo, kad tarpusavio santykių kokybė susijusi su vaidmenų pasiskirstymu šeimoje: kokybiškesni tarpusavio santykiai skatina partnerius tolygiau dalytis šeimines užduotis, o vaidmenų simetrija yra ypač svarbi pozityvesniam tarpusavio santykių vertinimui. Faktas 01
Kalbant teoriškai galima paminėti ir dar vieną ilgos ir laimingos santuokos sąlygą: būtų gerai, kad sutuoktinė nelaimėtų „Oskaro“ kaip geriausia aktorė. Mat, kaip rodo statistiniai 751 aktoriaus, 1936–2010 metais nominuoto ar apdovanoto „Oskaru“, duomenys, tikimybė, kad už geriausią moters vaidmens atlikimą apdovanota aktorė išsiskirs, padidėja 63 proc. Tos aktorės, kurios apdovanojimo negavo, nors buvo jam nominuotos, santuokoje išgyvendavo vidutiniškai 9,51 metus, o apdovanotosios – tik 4,3 metus. Tarp išsiskyrusių geriausios aktorės apdovanojimo laimėtojų galima paminėti tokias žvaigždes kaip Joan Crawford, Bette Davis, Halle Berry, Kate Winslet.
Kalbant apie vyrus, toks dėsningumas nebuvo užfiksuotas. Faktas 02
Lietuviams vyrams šeimoje gyventi geriau nei moterims. Kaip rodo 2004 metais VDU Sociologijos katedros atliktas tyrimas, žmonos ir sugyventinės Lietuvoje negatyviau nei vyrai ar sugyventiniai vertina visus tarpusavio santykių aspektus. Moterys nepatenkintos tuo, kaip leidžiamas laisvalaikis, mano iš sutuoktinio gaunančios per mažai emocinės paramos, dažniau nei vyrai gailisi sukūrusios porą, kritiškiau nei vyrai vertina tai, kaip skirstomasi namų ruošos darbais, vaikų auklėjimo ir priežiūros rūpesčiais ir linkusios apskritai tarpusavio santykius vertinti neigiamai. Užtat nepasitenkinimas finansinių ir kitų sprendimų priėmimo būdu yra bemaž vienodas tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.
