1. Mažesnės palūkanos. Iki 75 proc. apribota metinių palūkanų riba paskatins daugiau vartotojų kreiptis kredito dėl palankesnių sąlygų. Šiuo metu už tokias palūkanas teikiami didesni kreditai. Įmonės dėl sumažėjusios grąžos vis daugiau teiks stambesnius kreditus, kurių išdavimo kaštai santykinai mažesni. Siekiant atitikti Lietuvos banko mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus kreditų terminai ilgės.
2. Kredito kaina. Kredito kaina negalės viršyti paskolintos sumos. Ši nuostata iš dalies prieštarauja įstatymo straipsniui apribojančiam kredito palūkanas iki 75 proc., nes kredito dvejiems metams vidutinės metinės palūkanos iš tikrųjų negalės viršyti 50 proc.
3. 2 parų „nusiraminimo“ laikotarpis. Daugiau vartotojų kreipsis kredito turėdami galimybę jį grąžinti nemokėdami jokių mokesčių ir palūkanų. Kai kurie klientai sąmoningai lėšomis pasinaudos dvi dienas ir jas iš karto atiduos.
4. Netesybos. Riboto dydžio netesybos negalės būti skaičiuojamos ilgiau nei pusę metų. Paaiškėjus, kad kredito davėjas netinkamai įvertino kreditingumą ir dėl to asmuo negali grąžinti kredito, įmonė negaus ir palūkanų. Tai paskatins įmones griežčiau vertinti kreditingumą ir atmesti daugiau kreditų prašytojų prašymų. Kreditą grąžinti vėluojančius klientus įmonės už skolas iš karto duos į teismą.
5. Draudimas skolinti naktį. Kreditai nebus teikiami nuo 22 iki 7 val. Taip tikimasi sumažinti neatsakingą skolinimąsi, kai pinigai išleidžiami pramogoms, alkoholiui, lošimams, nes naktį žmonėms tikrai nėra skubos apsipirkti, suremontuoti automobilį ar įsigyti vaistų. Dalis gyventojų, dirbančių pamaininį darbą, neteks jiems šiuo metu prieinamos paslaugos.
6. Sugriežtintas kreditingumo vertinimas. Mažiau vartotojų gaus kreditus. Ypač bus suvaržytos galimybės gauti kreditą asmenims, kurių pajamos nereguliarios – sezoninių darbininkų, užsiimančių individualia veikla ar pan. Kredito bendrovėms klientai privalės pateikti banko išrašus, pažymas ir dokumentus, įrodančius asmens pajamas net tada, kai kreditas tebus 100 eurų. Dėl to tokių kreditų liks mažiau.
7. Draudimas rodyti reklamą nepilnamečiams. Reklamos nebus paaugliams skirtuose renginiuose, TV laidose ir pan. Vaikus ir paauglius pasieks mažiau informacijos apie galimybes pasiskolinti, sumažės rizika suteikti kreditą nepilnamečiams, tikimasi, kad sumažės kreditus imančių jaunų iki 25 metų jaunuolių. Visose reklamose bus aiškiai nurodoma informacija apie reklamuojamo kredito kainą, trukmę ir kitas sąlygas.
8. Draudimas skolinti grynaisiais pinigais ne prekybos vietose. Tokį pasiūlymą pateikė pačios kreditų bendrovės, nerimaudamos, kad sugriežtinus reikalavimus kreditų išdavimui padaugės šešėlinio skolinimo atvejų. Taip išvengiama atvejų, kai kreditų bendrovių agentai neaiškios kilmės grynuosius pinigus atneša į namus ir sandėris gali likti neužfiksuotas.
9. Tarpusavio skolinimo platformos. Galios tos pačios atsakingojo skolinimo taisyklės bei apribojimai, kaip ir „greitiesiems“ kreditams. Siekiant apsaugoti ne tik besiskolinančiųjų, bet ir skolintojų interesus, apribotos sumos. Privatus investuotojas galės paskolinti tik ribotą sumą pinigų – ne daugiau kaip 500 eurų vienam asmeniui ir ne daugiau nei 5000 eurų iš viso per metus.
10. Baudos. Siūloma padidinti baudas už pažeidimus tiek, kad jas gavusios vartojimo kreditų įmonės nebegalėtų tęsti veiklos. Tai privers verslą itin konservatyviai laikytis įstatymo raidės.
Jeigu toks Vartojimo kredito įstatymas bus priimtas, jis turėtų įsigalioti nuo kitų metų vasario 1 d.
Komentuoja Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos vadovas Viktoras Milkevičius:
„Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija nepritaria pasiūlymui riboti paskolos išdavimą grynaisiais ne prekybai skirtose vietose. Atkreiptinas dėmesys, kad šis pasiūlymas jau ne kartą buvo išdiskutuotas ir atmestas tiek specialiai Seimo sudarytoje darbo grupėje, tiek Biudžeto ir finansų komitete. Asociacijos nuomone, šiuo pasiūlymu siekiama ne spręsti rinkos problemas, o apriboti konkurento veiklą, nes šios asociacijos narė - kompanija „Provident Finansai“ - kol kas vienintelė Lietuvoje taiko paskolos išdavimo grynaisiais kliento namuose verslo modelį, kuriam yra pritaręs Lietuvos bankas.“
