„Pati negaliu patikėti, kad jau prabėgo dešimt metų, kai esu laidoje „TV Pagalba“. Bet iki šiol labai gerai atsimenu, kad nuo paauglystės žavėjausi šiuo projektu ir norėjau tapti jo dalimi. Iš pradžių dalyvavau atrankoje, bet po jos nesulaukiau kvietimo dirbti. Tik prabėgus kuriam laikui prisijungiau prie projekto, kai sulaukiau ten dirbusio pažįstamo operatoriaus siūlymo pabandyti. Tikrai nesigailiu ir nenorėčiau bent jau kol kas nieko keisti, nes dirbti su žmonėmis, padėti jiems yra mano stichija. Nuoširdžiai linkiu sau ir laidai „TV Pagalba“ gyvuoti dar mažiausiai dešimt metų,“ – šypsodamasi sako moteris.
Galbūt nedaugelis žino, kad Rūta padeda ne tik filmuojamų siužetų herojams, bet ir daugybei Lietuvos žmonių. Prieš kelerius metus ji su mama įkūrė paramos ir labdaros fondą „Gėrio trupinėlis“. Pagrindinis jo tikslas – remti skurdžiai gyvenančias šeimas ir vienišas mamas bei tėčius. Neretai fondas ištiesia pagalbos ranką ir vienišiems senukams ar žmonėms, kurie susiduria su finansiniais sunkumais. Visgi didžiausias fondo dėmesys yra skiriamas vaikams. Rūta jau nesuskaičiuoja, kiek vaikučių iš visos Lietuvos „Gėrio trupinėlis“ yra padėjęs pasiruošti mokslo metams, kiek jų Kalėdų rytą po eglutėmis rado išsvajotų dovanų ar kiek mažųjų patyrė neišdildomą įspūdį pirmą kartą išvydę Baltijos jūrą.
„Ir šią vasarą, nepaisant korona viruso grėsmės, mums pavyko sorganizuoti net dvi išvykas į pajūrį. Jūs net neįsivaizduojate, ką tie vaikučiai patiria, kai pagaliau pamato jūrą!... Jie lekia į bangas su drabužiais, su batais ir mūsų – lydinčiųjų rūpestis – tuomet būna tik sužiūrėti, kad neįvyktų nelaimė. Stiprios emocijos taip užvaldo mažųjų mintis, kad tampa niekas nebesvarbu. Aš tuo metu verkiu iš laimės širdyje ir džiaugiuosi, kad galiu būti viso to liudininke,“ – atvirai pasakoja Rūta.
Visgi, TV gelbėtojos teigimu, gerumas ne visada grįžta gerumu. Moteris neslepia, kad susiduria su įvairiais žmonėmis, kurie ir paramos neįvertina, ir ačiū pamiršta pasakyti, o kartais net reikalauja dar daugiau, nors patys nebando nė mažojo pirštelio pajudinti, kad pagerintų savo gyvenimo sąlygas.
„Dažniausiai šeimos, kurioms padedame, yra labai dėkingos, bet man kur kas svarbiau ne padėka, o tai, kad jos suprastų, kiek daug esama geros valios žmonių, norinčių padėti ir kad pagalba nebūtinai yra savaime suprantamas dalykas. Kad pačios šeimos turi stengtis, rodyti norą ir iniciatyvą gyventi kitaip, kad vaikų gerovė būtų prioritetas. Bet tikrai esu pati girdėjusi ne vieną atvejį, kai paramos sulaukusieji vėliau ją perparduoda, o gautus pinigus išleidžia nežinia kam. Ačiū Dievui, mano asmeninėje praktikoje tokių šeimų nepasitaikė. Visgi prie kiekvieno su žvake nestovime, bet mūsų fondo savanoriai domisi ir toliau, kaip šeimoms sekasi,“ – sako Rūta.
O kas gi tie geradariai, kurie aukoja „Gėrio trupinėliui“? Ar tiesa, kad didžiausi donorai yra užsienyje gyvenantys lietuviai? Taip pat išgirsite, kodėl Rūta nusivylusi Vilniaus miesto valdžia ir kokios yra jos pačios didžiausios svajonės?
„Man gera būti su šeima, savo namuose, bet neslėpsiu – labai pasiilgstu ir draugių. Turiu jų nedaug, bet norėčiau matytis kur kas dažniau, nei sykį ar kelis kartus per metus“, – atvirauja moteris.
Visą interviu su R. Filejeva žiūrėkite video įraše.
„Pasikalbėkim“ – tai tv3.lt rubrika, kurioje žinomi ir įdomūs Lietuvos žmonės dalinasi savo kasdienybės akimirkomis. Dėl ko jie liūdi, džiaugiasi, ką naujo atranda ir kuo gyvena.
