Ingos Rinau ir jos buvusio sutuoktinio Vokietijos piliečio Michaelio Rinau susitikimas antstolio biure, trukęs daugiau kaip tris valandas, įtampos neišsklaidė. Derybomis nusivylusi mažametės Luisos mama Inga Rinau sako, kad jai nepavyko perkalbėti buvusio sutuoktinio, jog dukrelės neišvežtų į Vokietiją ir neatskirtų nuo mamos ir broliuko, praneša „Lietuvos radijas“.
Michaelis Rinau, atvirkščiai, teigia derybomis esąs patenkintas – jis tikisi, kad pusketverių metukų Luisa kartu su mama atvyks gyventi į Vokietiją.
Inga Rinau tvirtina nematanti jokių galimybių išvykti iš Lietuvos, tačiau ką žada toliau daryti, nekomentuoja.
Michaelis Rinau neribotam laikui lieka Klaipėdoje. Jis džiaugiasi, kad pavyko susitarti su Luisos mama, jog galės matytis su dukra.
Trečiadienį Vilniuje jie kartu praleido keletą valandų. Tai buvo pirmosios buvusių sutuoktinių, jau porą metų kovojančių dėl dukters, derybos. Kiek dar jų bus, neaišku.
„Lietuvos radijas“ pranešė, kad prie antstolio kontoros susirinko daug I.Rinau palaikančių žmonių. Į derybas atvykusi be 3 metų dukters Luisos, moteris tikino darysianti viską, kad pavyktų susitarti su buvusiu vyru ir įtikinti jį, jog dukra liktų gyventi su motina ir broliu.
Trečiadienį į Lietuvą atvykęs vokietis Michaelis Rinau anksčiau teigė tikįs, kad antstolių kontoroje buvusi sutuoktinė šiandien perduos jam mergaitę.
„Labai norėčiau namo grįžti su dukrele, bet bijau, kad ir vėl iškils visokių kliūčių“, - dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė iš Vokietijos atvykęs 38 metų M. Rinau.
M. Rinau teigė labai laukiantis susitikimo su dukterimi. M. Rinau bute miestelyje netoli Berlyno vienas kambarys jau paskirtas dukteriai.
Prieš susitikimą I. Rinau vylėsi, kad ketvirtadienį su buvusiu sutuoktiniu pavyks rasti abiem priimtiną variantą ir jai neteks atsisveikinti su dukterimi: „Negaliu įsivaizduoti, kaip tai vyktų. Tačiau susitikę savo dukters labui gal pajėgsime rasti būdą, kad mergaitė ir toliau liktų Lietuvoje, kur jau gyvena daugiau kaip dvejus metus“.
Žmogaus teisių ekspertas Kęstutis Čilinskas atkreipė dėmesį, kad tėvams Michaeliui ir Ingai Rinau antstolio kontoroje tariantis dėl to, kaip spręsti jų dukters Luisos Rinau likimą, niekam neįdomu, kaip šiuo atveju jaučiasi ir po tėvų sprendimo jausis pati mergaitė.
„Niekas nepasakė, kaip pats vaikas šiuo požiūriu jaustųsi. Pagal Vaiko teisių apsaugos konvenciją tiktai vaiko naudai viskas turi būti daroma ir į jo interesus turi būti atsižvelgta“, - kalbėdamas apie galimą Luisos Rinau išvežimą į Vokietiją, atskiriant ją nuo motinos, su kuria gyveno pastaruoju metu, Lietuvos radijui sakė K.Čilinskas.
Jo teigimu, su vaiku turi bendrauti psichologai ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, į kurių nuomonę negali būti neatsižvelgta vykdant teismo sprendimą. Specialistai, pasak K.Čilinsko, turi aiškintis, ar išvežus vaiką, jam tai netaps trauma visam gyvenimui.
„Specialistai turi išsiaiškinti, kiek vaikas pasirengęs būti atskirtas nuo mamos ir išvežtas“, - kalbėjo žmogaus teisių specialistas.
Jo teigimu, susiklosčiusi tokia teisminė praktika, kad dažniausiai teismai į susidariusią situaciją atsižvelgia. „Jei vaikas gyvena, pavyzdžiui, su mama, nustatoma, kad kita pusė turėtų teisę matytis su vaiku, bendrauti. Tada nėra trauminės situacijos vaikui ir lengviau sprendimą įvykdyt“, - sakė K.Čilinskas.
Anot jo, be prievartinio išvežimo, teismo sprendimas dar gali būti vykdomas antru būdu - tėvų taikos sutartimi, kurią antstolis turi pateikti tvirtinti teismui.
Pasak „Kauno dienos“, M. Rinau nusiteikęs namo grįžti su dukra. Jis norėtų, kad iš motinos paimant dukrą dalyvautų ir psichologas, kad mergaitė būtų apsaugota nuo skaudžių išgyvenimų. Antstolis A.Selezniovas neatskleidė, ar paimti mergaitę iš mamos ir perduoti tėvui bus bandoma tą pačią dieną.
I. Rinau laikraščiui sakė, kad susitikusi su buvusiu sutuoktiniu tikisi įkalbėti neišvežti mažylės ir neatplėšti jos nuo mamos ir broliuko.
„Kaip galėdama stengsiuosi pralaužti ledus ir sutarti, kaip tėvas galėtų matytis su dukra. Esu pasiryžusi ir pati ją nuvežti į Vokietiją, pabūti ten, kiek reikės, ir sudaryti visas sąlygas jiems bendrauti Lietuvoje. Mano karščiausias troškimas, kad vaikas neišgyventų išsiskyrimo su namiškiais siaubo. Turiu vilčių, kad vaiką mylintis tėvas atsisakys ketinimo dukrą išvežti iš jai įprastos aplinkos“, - kalbėjo I. Rinau.
„Tikėjausi, kad blaivus protas nugalės, bet, deja, kaip buvo dvejus metus ta jo neįvykdoma sąlyga, kad vaikas turi būtinai grįžti į Vokietiją, (taip ir liko - BNS). Niekaip nepavyko man jo perkalbėti, – apie ketvirtadienį vykusias derybas su buvusiu vyru antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje uostamiestyje BNS pasakojo I.Rinau. – Žodžiu, dveji metai prašymų pasakyti sąlygas, kaip jis lankytų ją (Luisą - BNS), ir dabar jau pati pasiūliau: atvažiuosi tu porąkart per metus, kitus du aš nuvešiu, kad tau nereikėtų važinėti.“
Anot moters, M.Rinau nesileido perkalbamas ir laikėsi pozicijos, kad vaikas turi grįžti į Vokietiją. Vyras esą siūlė vykti į Vokietiją pačiai I.Rinau su vaikais.
Iš pirmosios santuokos moteris augina neįgalų sūnų.
„Sako: „važiuok su vaikais į Vokietiją“, nors puikiai žino, kad tai neįmanoma. Jeigu būtų buvusi galimybė Vokietijoje gyventi, būčiau likus, galų gale paskui būčiau grįžus...“ - kalbėjo I.Rinau.
Ji tvirtino dėl sūnaus sveikatos negalinti gyventi Vokietijoje. „Versti mane žinant, kad kitas mano vaikas serga... Be to, jis nei šeimos, nei vaikų daugiau turi, tėvai mirę – taigi niekas jo ten nelaiko, galėtų atvažiuoti ir pats čia gyventi, kaip tikras vyras lankyti vaiką, pasiimti atostogoms, bet ne pasmerkti mergaitę augti be mamos. Kas ten ją žiūrės?“ – klausė I.Rinau.
Anot jos, susitarimas dar negalutinis, bet kaip bus vykdomas sprendimas, ji nekomentuoja. Moteris teigia toliau sieksianti kovoti už dukrą teisiniu keliu.
„Gaila, kad nepavyko susitarti geruoju – vėl belieka teisinis kelias. Neįsivaizduoju, kodėl vaikas turėtų augti be mamos, kaip galima vaiką šitaip traumuoti. Visomis teisinėmis priemonėmis sieksiu, kad ši tragedija neįvyktų“, – sakė moteris.
I. Rinau kelerius metus Vokietijos ir Lietuvos teismuose bylinėjosi dėl dukros. Ir Vokietijos, ir mūsų šalies teismai nusprendė, kad ji neteisėtai išvežė dukrą iš Vokietijos, todėl privalo ją grąžinti tėvui.
2006-ųjų liepos mėnesį I. Rinau, gavusi mergaitės tėvo leidimą, su dukterimi išvyko į Lietuvą, iš kur pranešė nežadanti sugrįžti. Iškart po to Vokietijos teismas priėmė I. Rinau nepalankų sprendimą.
Apeliacinis teismas yra konstatavęs, jog neteisėto vaiko laikymo pasekmės yra globos teisių pažeidimas, nes vaikas neteko asmens globos, kurią turėjo savo nuolatinėje nustatytoje gyvenamojoje vietoje – Vokietijoje. Be to, mergaitės mamai nebuvo ir nėra užkirstas kelias toliau bendrauti su dukra Vokietijoje.
Mažametė Luisa dar praėjusių metų kovo 15 dienos galutine Apeliacinio teismo nutartimi iki balandžio 15-osios turėjo būti perduota tėvui į Vokietiją. Vėliau terminas buvo pratęstas iki liepos 1 d.
I. Rinau gavo tėvo sutikimą išsivežti dukrą į Lietuvą tik ribotam laikui, teismai pripažino, kad mergaitės išvežimas yra teisėtas, tačiau jos laikymas Lietuvoje nepritariant jos tėvui – neteisėtas.
2006-ųjų rugpjūtį Vokietijos Oranienburgo apylinkės teismas nusprendė globos teises laikinai suteikti tik mergaitės tėvui ir panaikinti bendrą globą su motina.
Klaipėdos apygardos teismas 2006 metų gruodžio mėnesį leidimo grąžinti mergaitę į Vokietiją nedavė. Šį sprendimą panaikino Apeliacinis teismas, konstatavęs, kad neteisėtai laikant vaiką yra pažeidžiamos globos teisės. Pagal Apeliacinio teismo nutartį, mergaitė iki praėjusių metų balandžio 15 dienos turėjo būti grąžinta Vokietijoje gyvenančiam tėvui. Vėliau terminas buvo pratęstas iki liepos 1 d.
Europos teisingumo teismas konstatavo, kad Lietuva negalėjo nepripažinti Vokietijos teisėjų sprendimo ir mergaitė turėjo būti nedelsiant perduota tėvui.
Plačiau apie tai – LNK žinių videoreportaže.
