Derybos dėl Bosnijos ir Hercegovinos konstitucinės reformos baigėsi taip ir nedavusios jokių apčiuopiamesnių rezultatų. Derybos buvo surengtos Europos Sąjungos ir JAV iniciatyva. Per jas mėginta rasti išeitį iš šalį apgaubusios politinės krizės, keliančios pavojų valstybės gyvavimui.
Dabar baiminamasi, kad, prabėgus 14 metų nuo šalį nuniokojusio karo pabaigos, Bosnijoje ir Hercegovinoje gali kilti naujas etninis konfliktas.
Tarptautinė bendruomenė siūlo įvairius variantus, kaip uždaryti šalį administruojančio aukščiausiojo atstovo instuticiją. Šis tarptautinės bendruomenės atstovas turi itin didelę galią šalyje ir gali užkirsti kelią tiek antikonstituciniams įstatymams, tiek gali iš posto šalinti vyriausybės narius. Tik uždarius šią instituciją, Bosnija ir Hercegovina galėtų siekti narystės ES ir NATO kaip vieninga, savivaldi valstybė. Tačiau tam būtina sustiprinti centrines šalies institucijas.
Bosniakai (Bosnijos musulmonai) ir kroatai atmetė tarptautinės bendruomenės pasiūlymus motyvuodami tuo, kad jie nepakankamai sutiprina centrines valstybės institucijas. Tačiau Bosnijos serbai stipriai priešinasi bet kokiems bandymams šias institucijas stiprinti ir reikalauja dar daugiau autonomijos. Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas užsimena apie galimybę rengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Bosnijos ir Hercegovinos.
Remiantis 1995 metais sudarytais Daytono susitarimais, užbaigusiais šalyje siautusį karą, šalis yra sudaryta iš dviejų atskirų dalių – Bosniakų-kroatų federacijos ir Bosnijos serbų respublikos. Šias dvi dalis sieja bendras parlamentas, 3 narių prezidiumas ir ministrų taryba. Tačiau galių pasidalijimas vis dar lieka neaiškus.
