Dar nespėjus įsibėgėti javapjūtei, daugiau nei pusė pasėlius apdraudusiųjų žemės ūkio subjektų jau kreipėsi į draudimo bendrovę dėl liūčių ar krušos padarytų nuostolių pasėliams atlyginimo. Preliminariais draudikų skaičiavimais, už minėtas žalas ūkininkams gali būti išmokėta apie 10 mln. litų, praneša Žemės ūkio ministerija.
Dėl šalčių padarytų nuostolių pasėliams draudikai žemės ūkio subjektams gegužės mėnesį išmokėjo per 5,7 mln. litų draudimo išmokų. Šiandien, jau prasidėjus rapsų derliaus nuėmimui, galima realiau įvertinti ir žalų kompensavimo ūkininkams naudą. Augalininkystės specialistų teigimu, išlošė tie pasėlius draudę ūkiai, kuriuose nuo šalčio nukentėję laukai buvo atsėti. Pasak draudikų, būtent tokį sprendimą didelei daliai ūkių pavasarį siūlė į pagalbą vietiniams žalų vertinimo ekspertams atskubėję konsultantai iš Vokietijos. Šiuo atveju žemdirbiams buvo išmokamos draudimo išmokos, kurios, tinkamai pasirinkus draudimo sumas, pilnai kompensavo patirtus nuostolius.
„Tie, kurie, gailėdami nors ir gražiai atrodžiusių, bet apšalusių žieminių pasėlių, jų neatsėjo, šiandien kulia vos trečdalį derliaus. Tai gera pamoka ateičiai, kad suvargusius, su normalia augalų vegetacija nespėjančius pasėlius būtina ir verta atsėti“, – žieminių pasėlių draudimo naudą ūkiams komentuoja draudimo bendrovės direktorius Algimantas Navickas.
Remiantis draudikų duomenimis, šalyje apdrausta apie 40 tūkst. ha rapsų, 35 tūkst. ha javų, 1 tūkst. ha cukrinių runkelių, 1,5 tūkst. ha ankštinių augalų ir apie 500 ha bulvių pasėlių. Vertinant šių metų pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaracijų duomenis matyti, kad šalyje apdrausta maždaug penktadalis rapsų (162 mln. litų verte) ir apie 5 proc. visų auginamų javų ploto.
Pačiame vidurvasaryje įsivyravusią kaitrą pakeitus permainingiems orams, šiomis dienomis pasėlių draudimo bendrovė nuostolius fiksuoja vieną po kito – per dieną sulaukiama net keliasdešimt skambučių dėl atskiruose sklypuose ar visame ūkyje nukentėjusių pasėlių. Neretai ekspertai, grįžę iš žalų vertinimo pas ūkininką, kitą dieną vėl turi važiuoti pas jį, nes vakare ūkininkas dar kartą praneša apie naujus nuostolius. Todėl kai kurie ūkininkai juokauja, kad ekspertams grįžti į namus neverta – neprognozuojant kada ir kur vėl netikėtai prapliups pasėlius niokojanti audra, geriausia įsikurti tiesiog palapinėse netoli laukų.
„Šiandien yra fiksuota ir tokia žieminių pasėlių žala, kada ūkininkams krušos nuniokotus laukus yra belikę tik aparti – stipri kruša taip nukūlė rapsus, kad važiuoti į juos kombainams ir nebėra ko (Kupiškio r.). Apskritai vertinant vasarojui padarytą žalą, jau dabar galima teigti, kad rudeniop klientams išmokėsime apie 10 mln. Lt. Šiandienos duomenimis, liūčių padarytas nuostolis apdraustiems pasėliams siekia apie 4 mln., o krušos – apie 6 mln. Lt“, – teigia A. Navickas.
Pasak jo, nors šiais metais prognozuojama draudimo išmokų išmokėti apie 15-16 mln. Lt, draudimo tarifai kitų metų derliaus draudimui neturėtų keistis. Tačiau šiais metais žalą patyrę žemdirbiai, priklausomai nuo patirtų nuostolių procento, drausdami 2011 metų derliaus pasėlius, turės mokėti 5-30 proc. didesnę draudimo įmoką už žalą patyrusių augalų grupės pasėlius. Tai numatyta remiantis solidarumo principu, kad draudimo įmokų nereikėtų didinti žemdirbiams, kurie žalos nepatyrė.
2010 metais šalyje pasėlius apdraudė 409 ūkiai. Apdraustų pasėlių plotas – 78,2 tūkst. ha, vertė – 175,5 mln. litų. „Nepaisant sunkios ekonominės padėties šalyje, Žemės ūkio ministerija skatina drausti pasėlius - kompensuoja 50 proc. pasėlių draudimo įmokų žemdirbiams“, - primena ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamento Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvidas Devenis.
