Darbas, kurį renkiesi, turi būti mielas širdžiai. Kitaip visą laiką jausi nepasitenkinimą ir darbo valandos slinks lėtu tempu. Tai gali išprovokuoti depresiją. Tačiau net jeigu dirbi mėgstamą darbą, depresija vis tiek gali susirgti. Nes, pasirodo, kai kurios profesijos žmonės dažniau serga šia liga.
Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas parodė, kad šalyje dažniausiai depresija serga slaugytojai, auklės, taip pat viešojo maitinimo bei socialinės ir sveikatos apsaugos sistemų darbuotojai. Tokias išvadas skelbia JAV narkologijos ir psichiatrijos tarnybų valdyba (SAMHSA), rašo „The Washington Post“.
Tyrimo metu SAMHSA ekspertai naudojosi visuomenės apklausos dėl vaistų vartojimo ir sveikatos rezultatais. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 60 tūkst. 18–64 metų amžiaus žmonių, kurie dirba visą darbo dieną.
Daugiausia depresija sergančių žmonių buvo tarp ligonius ar senyvo amžius žmones slaugančių žmonių, taip pat tarp auklių. 11 proc. šioje srityje dirbančių žmonių kasmet dvi ar daugiau savaičių serga depresija.
Antroje vietoje atsidūrė padavėjai, virėjai ir barmenai. 10,3 proc. šios profesijos žmonių sirgo depresija, kuriai būdinga prasta nuotaika, miego sutrikimai, apetito netekimas ir sumažėjusi dėmesio koncentracija.
Trečioje vietoje „depresiją varančių profesijų“ sąraše atsidūrė socialinės ir sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai. 9,6 proc. šių profesijų žmonių kasmet dvi savaites ar ilgiau sirgo depresija.
Mažiausiai depresija serga architektai, inžinieriai ir mokslininkai – tik 4,3 proc.
Apskirtai tyrimo rezultatai parodė, kad 7 proc. dirbančių žmonių nors kartą per metus serga depresija. Tarp bedarbių šis rodiklis sudaro 12,7 proc. Moterys serga depresija dažniau nei vyrai, o jauni žmonės dažniau nei pagyvenę.
Dėl depresijos JAV kompanijos kasmet netenka 30–40 mlrd. JAV dolerių.
Depresija – liguistas emocijų sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Jos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla. Depresija – vienas didžiausių psichikos sutrikimų. Visiems pasitaiko prastos nuotaikos periodų, tačiau daugeliui bloga nuotaika praeina lygiai taip pat netikėtai kaip ir buvo užklupusi. Tai yra normalu. Bet yra nemažai žmonių, kurių bloga nuotaika trunka labai ilgai ir yra tokia gili, kad trukdo normaliai gyventi. Negana to, ima varginti nerimas, įkyrios mintys, nemiga. Ši būsena nepraeina nei po kelių dienų, nei po kelių savaičių. Negydoma ji gali tęstis metų metus, ligonio gyvenimą paversdama juodžiausia naktimi...
1990 m. depresija buvo pirmoji iš dešimties ligų, dėl kurių prarandami sveiki gyvenimo metai.
2020 m. depresija bus antroji iš ligų (po išeminės širdies ligos), dėl kurių prarandami sveiki gyvenimo metai ir trumpėja gyvenimas.
