Socialiniuose tinklų „Edaigai“ paskyroje ji pasidalino aktualia informacija, kaip atskirti, augalą žiemos metu reikia dengti, o gal tai visai nebūtina.
Ar visus augalus reikia dengti žiemai?
Pirmiausia S. Stanislavičė atkreipia dėmesį, kad augalai pagal atsparumą skirstomi į tris grupes:
- Visiškai nedengiamus. Bijūnai, šluotelinės ir šviesiosios hortenzijos, veigėlės, lanksvos, sedulos, alyvos, jazminai, daugelis daugiamečių augalų / gėlių;
- Dengiamus tik kol jauni, maži sodinukai bei augalai, esantys vazonuose, kol ieškote vietos jiems persodinti;
- Dengiamus kasmet. Pusė veislių rožių, didesnė dalis didžialapių hortenzijų.
Sodininkystės ekspertė pataria dar prieš įsigyjant augalą atidžiai perskaityti etiketę arba informaciją apie žiemojimo temperatūrą.
„Sakykime, jei perkate rožės sodinuką, o informacijoje parašyta, jog pakelia -32, vadinasi, ramiai atsikvepiate ir atsipalaiduojate, rožės dengti nereiks.
Jei informacijoje parašyta, jog pakelia -25-22, vadinasi, su šios rožės nedengimu jau rizikuojate. Galite palikti nedengtą ir tikėtis, jog žiemos šiltės ir tokios temperatūros nebus arba stebėti prognozes ir kai pranešama savaitė -20 ir daugiau, bėgti ir apmuturiuoti rožę. Tokiomis prognozėmis ir aš gyvenu, tad dveji metai rožės išgyvena nedengiamos“, – dalinosi S. Stanislavičė.
Nekartokite šios klaidos
Ji taip pat pasidalino patarimais, ką daryti su rožėmis, augančiomis vazonuose. Jei tai šalčiui atsparios veislės, jos gali sėkmingai likti žiemoti vazone be dengimo, jei rožės lepesnės, geriausia pernešti jas į nešildomą patalpą: garažą, lauko virtuvę, sandėliuką ar pan. Tačiau ji pataria nekartoti vienos klaidos.
„Dažnai matau patarimus: neškite į šiltnamį ir ten palikite ar apkaskite. Šiltnamį laikau pačia prasčiausia vieta augalo žiemojimui. Kodėl? Gruodis, sausis – viskas puiku ir idealu, tačiau vasario mėnesį dienos ilgėja, saulutė kaitrėja, o po plėvele oras šiltnamyje įkaista iki +20.
Augalas galvoja, jog jau pavasaris, jau reikia busti, ima brandinti pumpurus, o čia naktį paspaudžia -15 ir augalas žūva“, – paaiškino sodininkystės ekspertė.
Ji pažymi, kad pati žiemai neša dalį augalų į šiltnamį, tačiau pabrėžia – vasario mėnesį naktimis šiltnamį šildo ir ruošia daigų auginimui, o to daugelis nedaro. Tad jei šiltnamis nešildomas, augalams geriausia rasti žiemojimo vietą tamsiose patalpose, kur nebūtų didelių temperatūrų svyravimų, drastiškų pokyčių.
Patarė, kuo dengti augalus žiemai
O jei neturite tamsios vietos augalų žiemojimui, ekspertė sako, kad nėra reikalo išradinėti dviratį – vazonuose augančių arba pasodintų į dirvą, bet lepesnių augalų dengimui kuo puikiausiai tinka balta agroplėvelė:
„Galima padaryti iš pagaliukų indėniškos palapinės karkasą ir apvynioti balta agroplėvele. Tokia palapinė bus kaip šiltnamis augalui, tačiau, skirtingai nuo plėvelės, neįkais viduje, atvirkščiai, balta spalva „atmuša“ saulės spindulius.
Nerekomenduoju dengti juoda agroplėvele, nors ji ir pigesnė. Juoda spalva taip pat sėkmingai vasario mėnesį įkaitina orą, o naktį ji tiek neapšildo ir neapsaugo, kad nenušaldytų brinkstančių pumpurų.“
S. Stanislavičė pažymi, kad juoda plėvele galima dengti tik tuos augalus, kurie žiemos metu yra pavėsyje – ji pati tokia plėvele dengia didžialapes hortenzijas, kurioms saulę užstoja tvora.
Dar vienas būdas dengti augalus žiemai – panaudoti putų polistirolo dėžes. Tai paprastas, saugus ir efektyvus būdas.
„Neturite tokių dėžių? Ne bėda, užmeskite paprastas plastikines dėžes, o ant jų medžio lapus, sniegą ar vėl baltą agroplėvelę, augalai puikiai peržiemos“, – patarė sodininkystės ekspertė.
