Kaip portalui tv3.lt sakė, asociacijos vadovas Vladimir Jankoit, dabartinis reguliavimas neskatina automobilių perdirbimo ir jų atliekų surinkimo.
„Padangos ir buferiai nėra superkami, todėl transporto priemonių ardytojai jomis atsikrato ir geriausiu atveju tą daro sąvartynuose. Dabartinis reguliavimas leidžia apeiti pareigą neišmesti šių atliekų, o dabar neįmanoma sureguliuoti ir gaudyti nelegalių importuotojų ir finansiškai tai valstybei yra sudėtinga. Mūsų siūlomi pakeitimai privers importuotojus laikytis šių taisyklių“, - tikina jis.
Seimo komitetams išsiųstame rašte taip pat raginama Atliekų tvarkymo įstatyme numatyti prievolę transporto priemonių importuotojams užtikrinti senų automobilių surinkimą visose savivaldybėse ir finansuoti susidariusių atliekų perdirbimą, taip pat nustatyti vienodus ir griežtus reikalavimus transporto priemonių gamintojams ir importuotojams. V. Jankoit, negalėjo tiksliai pasakyti, kaip bus taikomas papildomas mokestis ir patikino, kad tai tėra rinkliava, kuri gali siekti 20 eurų vienam įvežamam automobiliui.
„Siūlomas ne mokestis, o tam tikra rinkliava, registruojant transporto priemones, kuri vėliau bus naudojama tvarkant atliekas. Dabar problema yra, kad yra daug nelegalių importuotojų ir jie neužtikrina jiems keliamų užduočių perdirbant automobilius. Jie privalo, kad kiekvienoje Lietuvos apskrityje būtų bent po vieną automobilių ir jų atliekų surinkimo vietą ir finansuoti transporto priemonės surinkimo, vežimo ir perdirbimo išlaidas. Dabar keista, kai per aplinkos tvarkymo akcijas visur randame padangų ir buferių“, - teigia pašnekovas.
Tokius Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus Seimo Aplinkos, Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetus ragina inicijuoti Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA) kartu su Lietuvos savivaldybėmis. Surinktas lėšas siūloma paskirstyti valstybės biudžetui ir aplinką teršiančių automobilių atliekų perdirbimui. Vis dėlto, pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto Vytauto Žukausko, toks apmokestinimas nesudaro sąlygų ir paskatų sąžiningai tvarkyti atliekas.
„Čia yra labai panašu kaip dabar siekiama įvesti papildomą mokestį cigarečių pakelius, nes visur mėtosi nuorūkos. Tai nėra depozito mokestis, nes šis skatina šiukšles rinkti, juk dabar lengvai nerastume stiklinių butelių, nes tai yra vertybė. Jeigu prekę apmokestinsim, tai dar nereiškia, kad pagerės jos atliekų surinkimas. Motyvas ieškoti jau parduoto automobilio buferio nepadidėja dėl to, kad buvo pritaikytas mokestis. Čia net nekvepia depozito sistema“, - oponuoja ekspertas.
Kaip praneša ENTPTA, šiuo metu Lietuvoje galioja tokia tvarka, kad senų automobilių atliekų tvarkymą privalo finansuoti automobilių gamintojai ar importuotojai. Kiekvienais metais į Lietuvą įvežama apie 212 tūkstančių transporto priemonių, tuo tarpu finansuojama tik apie 30 tūkst. automobilių atliekų sutvarkymas. Kitų automobilių atliekų tvarkymas dažniausiai gula ant savivaldybių ir gyventojų pečių, nes nevertingos automobilių atliekos nukeliauja į pamiškes ar pakeles arba į buitinių atliekų konteinerius.
V. Žukauskas pastebi, kad tokia praktika, kai sukuriamas dar vienas mokestis, idant būtų išspręsta problema, yra ydinga. „Čia yra ta yda, kai yra visuomenėje problema ir jai spręsti sukuriamas naujas mokestis. Tačiau jei yra Aplinkos ministerija, kuri už tai atsakinga, tai ji turi efektyviau persiskirstyti savo išteklius, jei nesugeba vykdyti savo tikslų. Kažkokios problemos egzistavimas nereiškia, kad reikia įvesti mokestį“, - teigia ekspertas. Pasak jo, tai neabejotinai keltų automobilių kainas.
„Jeigu tas mokestis bus taikomas automobiliams, tai be jokios abejonės pirkėjas sumokės ne tik kainą, bet ir mokestį“, - tikina V. Žukauskas.
