Suabejojusi valdžios veiksmų skaidrumu dėl SNORO banko, Seimo Krikščionių partijos frakcija pateikė Lietuvos bankui klausimus, atsakymai į kuriuos, frakcijos nuomone, atskleistų tikrą šio banko padėtį ir leistų įvertinti vyriausybės veiksmus.
"Lietuvos bankui pripažinus SNORĄ nemokiu, valdžios pranešimuose nurodomos turto trūkumo sumos skiriasi keturgubai (nuo 800 iki 3400 milijonų litų), o laikinasis administratorius banko tinklapyje iki šiol skelbia lapkričio 17 dienos oficialų pranešimą, kad bankas esą yra mokus", - nurodoma Krikščionių frakcijos kreipimesi.
Jame teigiama, kad laikinai sustabdžiusi SNORO veiklą ir taip sukėlusi indėlininkų paniką Vyriausybė jau lapkričio 16 dieną faktiškai uždarė veikiantį banką, nelaukdama išvadų apie jo mokumo būklę. Opozicinei frakcijai priklausančių parlamentarų nuomone, kaip ir bet kokio kito sustabdyto banko, SNORO veiklos nebūtų įmanoma atnaujinti net ir neradus banke kapitalo trūkumo, nes valdžios veiksmų išgąsdinti indėlininkai iš karto pareikalautų atiduoti visus indėlius.
Krikščionių partijos frakcija mano, kad papildomai didžiulę žalą valstybei gali sukelti vyriausybės pasirinktas "necivilizuotas banko uždarymo būdas, skelbiant verslo nacionalizavimą, kuris gali išgąsdinti potencialius investuotojus ir sukelti kapitalo pasitraukimo iš šalies bangą".
"Perimti SNORĄ reorganizuojant jį į valstybinį komercinį banką ar prireikus jį likviduoti vyriausybė galėjo pritaikiusi galiojančius vakarietiškus banko priežiūros įstatymus, suteikiančius Lietuvos bankui teisę civilizuotai atšaukti banko valdybą, apriboti ar sustabdyti banko veiklą. Be to, turto iššvaistymu įtariamus banko akcininkus, prireikus, galima buvo patraukti atsakomybėn daug anksčiau, nelaukiant banko uždarymo", - mano Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariai.
Kilus įtarimui dėl neskaidraus SNORO uždarymo ir netinkamai suplanuotų valdžios veiksmų, kurie gali padidinti nuostolius indėlininkams ir visiems mokesčių mokėtojams bei pagilinti šalyje finansų krizę, Krikščionių partijos frakcija Seimo statuto nustatyta tvarka kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, prašydama atsakyti į visuomenei abejones sukėlusius klausimus.
Prašoma nurodyti tikrą SNORO kapitalo trūkumą, išskiriant jį pagal atskiras turto grupes, taip pat kas konkrečiai tokį turto sumažėjimą nustatė. "Jei SNORO banke nerandama beveik pusės investuoto turto, ko negalėtų nepastebėti sąžiningi tikrintojai, kokių veiksmų Lietuvos banko vadovybė ėmėsi nustatant kaltus darbuotojus?" - klausiama frakcijos kreipimesi.
Jei banko turte, kaip teigiama Lietuvos banko valdybos narių viešuose pasisakymuose, grynasis trūkumas sudaro ne 3400, bet 800 milijonų litų arba 10 procentų viso turto, tai ar šalies valdžia teisingai pasielgė nereorganizuodama jo į valstybinį komercinį banką, nesiimdama priemonių apsaugoti visus indėlius ir išvengti galimo daugelio įmonių bankroto?
Krikščionių frakcija taip pat prašo Lietuvos banko vadovo paaiškinti, kam prireikė gąsdinti šalies verslo visuomenę ir užsienio investuotojus "necivilizuotu verslo nacionalizavimu, kai tą patį rezultatą - perimti banko valdymą, sustabdyti jo abejotinas operacijas ar prireikus jį uždaryti - galima buvo pasiekti paprasčiau ir pigiau pagal galiojančius vakarietiškus bankų veiklos priežiūros įstatymus, neužkraunant valstybei galimai papildomų nuostolių".
Seimo nariams kyla abejonių, jog negrįžtamai stabdydama visus įsipareigojimus vykdžiusio SNORO veiklą Vyriausybė turėjo išankstinį nusistatymą uždaryti banką ir su juo susijusias įmones, nelaukiant išvadų dėl mokumo būklės ir nepaisant galimai didesnių šalies finansinių nuostolių. Jie klausia, ar laikinasis administratorius tikrai negalėjo vertinti turto būklės bankui veikiant, ar dėl banko inspektavimo darbų ankščiau būdavo Lietuvoje ar kitur stabdoma pačio banko veikla".
Kreipimesi primenama, jog skirdami laikinąjį administratorių Lietuvos banko ir Vyriausybės atstovai nurodė, kad netrukus galėjo sutrikti kai kurių banko įsipareigojimų vykdymas. Klausiama, ar valdžia nepadarė dar didesnių nuostolių, pati nutraukdama visų banko įsipareigojimų vykdymą, stumdama į bankrotą šimtus įmonių.
Krikščionių partijos frakcija taip pat prašo paaiškinti, kodėl Lietuvos bankas neregistravo SNORO įstatinio kapitalo padidinimo 370 milijonais litų, kurie net ir likvidavus banką būtų sumažinę banko indėlininkų nuostolius (nes akcininkų reikalavimai tenkinami paskutinėje vietoje), ir klausia, kada pradėjo derybas ir pasirašė sutartį su laikinuoju administratoriumi Saimonu Frykliu (Simon Freakley).
