Pernai gruodžio 31-ąją suėjus terminui, po kurio Mažeikių naftos perdirbimo įmonė turi teisę nutraukti arba pratęsti sutartį su AB "Klaipėdos nafta", prasidėjo intensyvios abiejų pusių derybos.
Abiejų įmonių atstovai tvirtina, kad nori ir toliau bendradarbiauti, tačiau kiekviena siekia sau palankesnių sąlygų. "Ieškome optimalaus vidurkio", - konstatuoja "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Jurgis Aušra.
Povandeninės srovės
1999 m. gruodį JAV kompanijos "Williams International Company" valdoma bendrovė "Mažeikių nafta" (dabar - lenkų koncernui priklausanti "Orlen Lietuva") su "Klaipėdos nafta" pasirašė ilgalaikę krovos sutartį.
Pagal ją Mažeikių koncernui buvo užtikrinti mažesni krovos tarifai nei kitiems "Klaipėdos naftos" klientams. Be to, buvo numatyta, kad Mažeikių naftos perdirbimo įmonė suėjus 10 metų terminui turi teisę tą sutartį nutraukti arba ją pratęsti pasirašant naują jos priedą, o nesiėmus jokių veiksmų uostamiesčio bendrovei ši sutartis galioja ir toliau, nes ji praktiškai neturi jokių teisių.
Kol "Mažeikių naftą" valdė akcijas iš "Williams" perpirkęs Rusijos koncernas "Jukos", Klaipėdos terminalas didesnių pageidavimų nebuvo sulaukęs. O pastaruoju metu nuo 2006-ųjų gruodžio Mažeikiuose šeimininkaujantis lenkų koncernas "PKN Orlen" pradėjo daryti didžiulį spaudimą šalies Vyriausybei, kad ji leistų privatizuoti "Klaipėdos naftą" arba perleistų valdymą.
Iš pradžių dabartiniai Mažeikių gamyklos savininkai pretenzijas dėl terminalo valdymo grindė planuojamomis investicijomis į produktotiekį Mažeikiai-Klaipėda, o vėliau pradėti akcentuoti neva dideli transportavimo geležinkeliais kaštai.
"Vakarų ekspreso" šaltinių duomenimis, argumentai buvo pakeisti po to, kai produktotiekį pasiūlė nutiesti pati "Klaipėdos nafta", jei "Orlen Lietuva" pasirašys naują ilgalaikę sutartį, kuria įsipareigotų eksportuoti savo produkciją tik per Klaipėdos terminalą.
Neoficialiai kalbama, kad spaudimas Lietuvos valdžiai dėl "Klaipėdos naftos" daromas dėl to, kad "PNK Orlen", perėmusi "Klaipėdos naftos" kontrolę, galėtų parduoti bendrovę "Orlen Lietuva" ir atgauti didžiulius pinigus, kuriuos išleido pirkdama Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą (2006-aisiais lenkai už akcijas sumokėjo 2,34 mlrd. JAV dolerių).
Be to, pastaruoju metu daugėja ženklų, kad "PKN Orlen" padalinys Lietuvoje visam koncernui yra tarsi akmuo po kaklu - tarptautinė reitingų agentūra "Fitch Ratings" pernai lapkritį pareiškė, jog nepakels "PKN Orlen" reitingo nuo BB+ iki BBB, jei didžiausia Lenkijos naftos perdirbimo bendrovė neparduos Mažeikių naftos gamyklos.
Reaguodamas į lenkų pageidavimus ūkio ministras Dainius Kreivys buvo sudaręs darbo grupę, kuriai buvo pavesta "išanalizuoti ir įvertinti "Klaipėdos naftos" tolesnę veiklos strategiją bei parengti pasiūlymus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis". Vėliau remdamasi darbo grupės išvadomis Lietuvos Vyriausybė pareiškė, kad "Klaipėdos naftos" įmonė yra strateginės reikšmės, todėl turi išlikti valstybės rankose.
Tą patį pakartojo ir praėjusią savaitę uostamiestyje lankęsis energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kurio vadovaujama ministerija dabar valdo kontrolinį "Klaipėdos naftos" akcijų paketą.
"Klaipėdos nafta" yra strateginis valstybės objektas. Vyriausybės pozicija yra vienareikšmė - bendrovės jokiu būdu neparduoti", - tikino ministras.
Lietuvai išlaikyti "Klaipėdos naftos" kontrolę verta vien dėl to, kad jokių skolų neturinti įmonė nuolat dirba pelningai, dividendais papildo valstybės biudžetą. Pavyzdžiui, pernai iš 2008-ųjų pelno buvo išmokėta 13,532 mln. dividendų - 0,04 lito vienai akcijai. Šiemet dividendai turėtų būti panašūs, nes dar remdamasi 9 mėnesių rodikliais metines pelno prieš mokesčius prognozes "Klaipėdos nafta" buvo padidinusi nuo 11,9 iki 35 mln. litų. Grynasis įmonės pelnas 2008 m. siekė 28,6 mln. litų, 2007-aisiais - 8,737 mln. litų.
Be to, pirmadienį buvo paskelbta, kad "Klaipėdos nafta" baigė modernizacijos darbus, kurie leis iš tanklaivių priimti benziną ir dyzeliną. Pirmas toks laivas turėtų švartuotis jau sausio pabaigoje. Tai reikš, jog šalies degalų rinkoje atsirado reali atsvara dabar dominuojančiai "Orlen Lietuva".
Kada susitars - neaišku
Tiek "Klaipėdos naftos", tiek "Orlen Lietuva" atstovai "Vakarų ekspresui" patvirtino, kad juos ir toliau domina abipusis bendradarbiavimas.
"Toliau krauname "Orlen Lietuva" produkciją pagal prieš dešimtmetį pasirašytos sutarties sąlygas. Tačiau tiek mes, tiek ir Mažeikių įmonės atstovai nori pakeisti jos priedą. Siekiame surasti optimalų vidurkį", - teigia "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius J. Aušra.
"Šiuo metu vyksta mūsų bendrovės derybos su AB "Klaipėdos nafta" dėl kai kurių bendradarbiavimo sutarties sąlygų pakeitimo. Kada bus baigtos derybos, nesiryžtame prognozuoti. Viliamės, kad tai įvyks greitai", - sakė "Orlen Lietuva" viešųjų ryšių direktorius Rosvaldas Gorbačiovas.
Anot jo, "Orlen Lietuva" siekia tęsti bendradarbiavimą ir rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.
"Be jokios abejonės, vienas iš diskutuojamų klausimų - tarifų dydis. Norime pabrėžti, kad prekybą jūra vykdome tik per Klaipėdos uostą. Esame didžiausias AB "Klaipėdos nafta" klientas. Beveik du trečdalius uostamiesčio bendrovės apyvartos sudaro mūsų produkcija, todėl manome, kad į tai turi būti atsižvelgta", - teigia R. Gorbačiovas.
Per devynis 2009-ųjų mėnesius "Orlen Lietuva" naftos produktai sudarė 65,5 proc. visos "Klaipėdos naftos" krovos. Mažeikių koncerno dalis "Klaipėdos naftos" krovoje lyginant su tuo pačiu 2008-ųjų laikotarpiu buvo padidėjusi 11,4 proc.
Rosvaldas GORBAČIOVAS, "Orlen Lietuva" viešųjų ryšių direktorius:
Vienas iš diskutuojamų klausimų - tarifų dydis. Esame didžiausias AB "Klaipėdos nafta" klientas, todėl manome, kad į tai turi būti atsižvelgta.
Pasak R. Gorbačiovo, "dėl neišvystytos infrastruktūros ir itin sudėtingo bei brangaus produktų gabenimo į Klaipėdos jūrų uostą "Orlen Lietuva" visuomet buvo labai aktualu, kaip sumažinti logistikos kaštus".
"Kitų šalių patirtis rodo, kad produktotiekis yra saugiausias, patikimiausias ir efektyviausias naftos produktų gabenimo būdas, todėl jo klausimas bendrovei itin aktualus. Tai yra labai didelė - kelių šimtų milijonų litų - investicija, todėl bendrovė nori tam tikrų garantijų. Ar projektas išvys dienos šviesą, priklausys nuo to, ar pavyks bendrovei rasti kompromisą su šalies Vyriausybe", - teigė "Orlen Lietuva" viešųjų ryšių direktorius.
Martynas VAINORIUS
