Valstybinės įstaigos ir institucijos rizikuoja atsidurti teisme, užsiauginti delspinigių kuprą ar vieną dieną tiesiog nebegauti elektros iš tiekėjų.
Vėluojantys atsiskaitymai ypač smarkiai smogė smulkesniems institucijų partneriams, nevyriausybinėms organizacijoms, kurių didžiąją pajamų dalį sudaro būtent biudžetiniai užsakymai. Dalis jų jau svarsto nutraukti veiklą, rašo „Kauno diena“.
Biudžetininkai visų paguosti negali: vos ras atliekamų lėšų, pirmiausia žada mokėti tiems, kurie grasina didžiausiais delspinigiais ar palikti be elektros.
Padėtis šioms įstaigoms primena 1999-ųjų krizės Rusijoje atgarsius, kuomet jos tiesiog nebeatgavo lėšų už jau įgyvendintus projektus.
Kai lapkričio 14-osios įsakymu Finansų ministerija paskelbė visuotinį taupymą biudžetinėse įstaigose, neapmokėtos sąskaitos už jau padarytus darbus, suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes beviltiškai įstrigo. Valstybinės įstaigos ir institucijos paliktos likimo valiai: kiekviena turi suktis kaip išmano, kad už įsipareigojimų nevykdymą neatsidurtų teisme, už skolas nebūtų skaičiuojami delspinigiai ar atjungta elektra.
Vien Švietimo ir mokslo ministerija skaičiuoja, kad per šias dvi savaites už atliktus darbus susikaupė 16,3 mln. litų neapmokėtų sąskaitų. Panaši padėtis ir kitose ministerijose. Kai kurių įstaigų darbuotojai jau skundžiasi, kad pradėta vėluoti išmokėti net komandiruotpinigius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžiame Jaunimo reikalų departamente šiuo metu susikaupę 650 tūkst. litų neapmokėtų sąskaitų.
Ypač skaudžiai atidėliojami atsiskaitymai gali atsiliepti smulkesniems partneriams, nevyriausybinėms organizacijoms, kurių didžiąją pajamų dalį sudaro būtent biudžetiniai užsakymai.
Jaunimo reikalų departamento ir nevyriausybinių organizacijų sutartyse yra punktas, sakantis, kad lėšos už įgyvendintus projektus gali būti nepervedamos dėl nuo departamento nepriklausančių aplinkybių, pavyzdžiui, valstybės biudžeto nevykdymo.
Panašių savisaugos formuluočių pilna ir Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento sutartyse.
Tokios sutarčių išlygos atsirado po Rusijos krizės, kai 1999 metais dėl biudžeto nevykdymo taip ir liko neatsiskaityta su didele dalimi projektus vykdžiusių nevyriausybinių organizacijų. Tuomet organizacijos negavo nuo 20 iki 80 proc. sutartyse numatytų lėšų. Dėl to kai kurios jų buvo priverstos nutraukti veiklą.
„Nerimaujame, kad šįkart, kaip ir 1999 m., neatgausime lėšų už jau įgyvendintą projektą. Neoficialiai Jaunimo reikalų departamento darbuotojai pripažįsta, kad būtų stebuklas, jei atgautume pinigus“, - karčią devynerių metų senumo patirtį prisiminė Paulius Skruibis, Jaunimo psichologinės paramos centro generalinis programų direktorius.
Dėl vėluojančių Vilniaus miesto savivaldybės atsiskaitymų Jaunimo psichologinės paramos centras jau nuo šios savaitės ketina trumpinti Rasų rajono Vaikų dienos užimtumo centro darbo laiką.
„Jei padėtis dėl finansavimo nesikeis, nuo kitų metų centrą gali tekti uždaryti visai“, - prognozavo P.Skruibis.
Grėsmė kyla ir psichologinei pagalbai telefonu.
