Kultūros paveldo departamentas (KPD), atsižvelgdamas į savo sudarytos komisijos siūlymą, sieks, kad būtų nugriautas stiklinis antstatas ant istorinio pastato Laisvės alėjoje Kaune ir atkurtas pastatas su šlaitiniu stogu, koks jis buvo iki pradedant rekonstrukciją.
Kultūros paveldo departamentas kitą savaitę kreipsis į Generalinę prokuratūrą su prašymu ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl pažeistų teisės aktų.
Pasak komisijos pirmininko, KPD direktorės pavaduotojo Algimanto Degučio, komisija paskelbė išvadą, kad detaliuoju planu ir techniniu projektu leidus rekonstruoti pastatą minėtu adresu buvo pažeista valstybės saugomos vietovės Kauno miesto istorinės dalies vertingoji savybė (tūris) ir taip padaryta neigiama įtaka nekilnojamajai kultūros vertybei.
ELTA primena, jog tyrimas dėl šio pastato buvo pradėtas baigiantis žiemai gavus tuometinio Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko raštą bei kilus visuomenės pasipiktinimui „dėl akivaizdaus architektūrinio Laisvės alėjos kontekstualumo pažeidimo".
Pasak A. Degučio, kada bus nugriautas visuomenės ir paveldosaugos specialistų pasipiktinimą sukėlęs stiklinis antstatas, priklausys nuo pastato valdytojų geros valios. Pastato savininkai, ketinantys jame įkurdinti viešbutį, reikalavimą nugriauti stiklinį dviaukštį antstatą žada apskųsti teismui, nes rekonstrukcijai turėjusi visus suderinimus ir leidimus.
Kai kurie komisijos nariai, tarp jų ir Kultūros ministerijos deleguotas atstovas, pateikė atskiras nuomones. „Kultūros ministerijos nuomonė mums nelabai suprantama, nes jos atstovas nesiūlo griauti antstato iki tol, kol nebus įvertinti atsakingi asmenys, kurie dėjo parašus. Ta pozicija yra truputėlį keistoka, nes praėjusią savaitę spaudoje paskelbta ministerijos vadovų pozicija yra kitokia", – teigia komisijos pirmininkas.
Atskirą nuomonę pareiškė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai, ir architektas Audrys Karalius, siūlantis laikinai suspenduoti ir suteikti objekto statytojui vieno mėnesio terminą pateikti projektiniams statomo viešbučio korektūros pasiūlymams, negriaunant antstato.
„KPD sudaryta komisija iš esmės siūlo nugriauti antstatą – nugriovimo kelias yra kreipiantis į Generalinę prokuratūrą, ginant viešąjį interesą, parengti medžiagą, kad prokuratūra galėtų kreiptis į teismą. Kita komisijos išvada – įvertinti ir savivaldybės, ir departamento tarnautojų veiksmus derinant šį projektą, t.y. jiems tai gresia geriausiu atveju tarnybinėmis nuobaudomis", – sakė A. Degutis.
Taip pat komisija siūlo atestacinei komisijai įvertinti projektuotojų ir ekspertų kvalifikaciją, kiek jie laikėsi teisės aktų šioje situacijoje. Be to, komisija priėmė savivaldybės architekto siūlymą įvertinti kitus statinius, kurie irgi, kaip teigiama, galimai prieštarauja kultūros vertybės – Kauno Naujamiesčio – dosjė.
„Mes matome grėsmę dar ir tame, kad šiuo metu savivaldybėje laukia savo eilės dar keli projektai tame pačiame sklype, laukiantys leidimo išdavimo, ir tada atsiras taip pat nepageidautini statiniai. Todėl turime pradėti nuo detalaus plano", – kalbėjo A. Degutis.
Pasak jo, šioje istorijoje yra daug kaltų asmenų – tai projekto autorius – atestuotas architektas Virginijus Juozaitis, dvi nepriklausomos ekspertės, pateikusios ekspertizę, kad toks statinys gali atsirasti, taip pat KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjos išduotos sąlygos ir tie savivaldybės bei KPD tarnautojai, kurie derino detalųjį planą ir techninį projektą. "Jų atsakomybė "nenuplauks" – kiekvienas tarnautojas ir prisidėjęs bus vertinamas pagal savo indėlį ir padarytą žalą", – užtikrino komisijos pirmininkas.
„Tiek, kiek priklauso nuo Kultūros paveldo departamento, tai viskas bus padaryta, kad atsakomybės būtų pareikalauta iš kiekvieno, kuris yra atlikęs tam tikrus veiksmus. Visada pradedame pirmiausia nuo savęs, t.y. nuo KPD Kauno teritorinio padalinio atsakingų darbuotojų, vedėjos Irenos Vaškelienės, matyt, ir projektą derinusios vyriausiosios specialistės Rimantės Gudienės veiksmai bus vertinami. Tačiau ne mažiau svarbu, kad principingai pasižiūrėtų į tą reikalą ir savivaldybė, kuri įvertintų savo pareigūnų veiksmus", – A. Degučiui antrino KPD direktorė Diana Varnaitė.
Paveldosaugininkai teigia, kad Lietuvoje veikia ydinga nepriklausomų ekspertų samdymo sistema – specialiosios ekspertizėms atlikti juos samdosi patys objektų savininkai. "Todėl kalbama, kad reikėtų sustiprinti ekspertų atsakomybę, nes jie šiandien iš esmės atsako tik savo atestatu, o savininkas jiems sumoka. Ir sunku surasti tokią nepriklausomą, tikrą ekspertizę, kuri įvertintų, ar ekspertas vykdė savininko norus, ar žiūrėjo paveldosaugos interesų", – teigė A. Degutis.
