Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), toliau gilindamasis į skustagalvių maršo sostinėje aplinkybes, nusprendė artimiausiu metu surengti išplėstinį pasitarimą-klausymus, į kuriuos bus kviečiami savivaldybių, policijos, prokuratūros atsakingi tarnautojai.
Klausymuose bus aiškinamasi, kokių veiksmų imasi pareigūnai esant rasizmo kurstymo bei panašios veiklos požymiams, ar pakankama yra teisinio reguliavimo bazė, ar įgaliotos institucijos tinkami fiksuoja pažeidimus bei kaip yra vykdoma jų stebėsena.
Ketvirtadienį posėdyje komitetas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad „visuomenėje ryškėja neigiamos tendencijos dėl totalitarizmo palikimo naikinimo, dėl tolerancijos nacizmo ir komunizmo režimų idėjoms“.
Todėl ŽTK iš esmės pritarė Politinių partijų ir Susirinkimų įstatymų pakeitimo projektams, kuriais siūloma įteisinti nuostatas, draudžiančias Lietuvos politinių partijų simbolikoje bei šalyje vykstančiuose susirinkimuose naudoti nacistinę ir komunistinę simboliką, kuri būtų suprantama kaip tam tikros politinės partijos asocijavimasis su atitinkama demokratinei visuomenei nepriimtina ideologija, o taip pat kaip nacistinių ar komunistinių okupacinių režimų propaganda.
Prezidentas Valdas Adamkus „gėda visai Lietuvai“ pavadinimo Kovo 11-ąją vykusias skustagalvių eitynes sostinės Gedimino prospektu, kurių metu buvo skanduojami tautinę neapykantą kurstantys šūkiai. Prezidentas taip pat pasipiktino „vangia ir pavėluota policijos, o vėliau VRM reakcija į radikalaus jaunimo eitynes“.
Visuomenėje priekaištauta, esą policija neatliko savo pareigos iškart sustabdyti ir nubausti skustagalvių maršo dalyvius, tačiau antradienį, išklausę policijos informaciją apie incidentą, VRM vadovai pripažino, kad iš esmės pareigūnai reagavo tinkamai, nors policijos veiksmuose ir būta „kai kurių netikslumų“.
Policijos teigimu, dauguma eitynių dalyvių įstatymų nepažeidinėjo, antisemitinius ir antirusiškus šūkius skandavo vos keletas iš jų.
Politikai poros šimtų skustagalvių jaunuolių maršą Vilniaus centrinėmis gatvėmis įvertino kaip provokaciją ir valstybės diskreditavimą.
Šią savaitę policija jau pareiškė įtarimus pirmiems dviem skustagalvių maršo Vilniuje dalyviams, kiti apklausiami kaip liudytojai. Už tautinės nesantaikos kurstymą gresia bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
