Stojus šiltesniems orams ir sumažėjus pavojams paslydus gatvėje susižaloti, ankstesnio ligonių antplūdžio nemato ir ligoninių traumatologai. Tačiau be darbo jie tikrai nesėdi, nes gydytojų pagalbos prireikia tiems, kurie traumas patiria namie buities darbus dirbdami, lauke bei patalpose sportuodami ar autotransporto įvykiuose. Nemažai jų daliai prireikia ir operacinio gydymo.
"Mums jau nekeista, kad tuomet, kai nėra šalta, sulaukiame galūnes nušalusių pacientų. Blogai, kad tai - benamiai, kurie "be didelio vargo netrukdo gydytojų". Užtat ateina (ar atvežami pas mus), kai galūnės būna pajuodusios ir skleidžia nemalonų kvapą.
Šią savaitę į mūsų ligoninę paguldyti du tokie pacientai, ruošiamės operacijoms ,- vienam teks amputuoti kojos pėdas, kitam - pirštus. Vyrai, pasirodo, nesivargina vakarais batų nusiauti, neturi tokio įpročio. Tai net nematė savų kojų "vaizdelio" ir nesuko galvos dėl jų nušalimo pasekmių", - Eltai pasakojo Kauno klinikinės ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas Raimondas Kunickas.
Iki vasario šiemetinė žiema nebuvo ligoninės traumatologams išskirtinė amputacijų skaičiumi - jų nebuvo tiek daug, kiek būdavo ankstesniais metais. Būtų galima tikėti, kad žmonės išmoko rūpintis savimi, atitinkamai rengtis šaltuoju metu laiku, tad nušalimų išvengia. Deja, yra kategorija žmonių, kuriems jų sveikata - nė motais. Patys pasirinkę "laisvą" gyvenimo būdą - be darbų, be namų, dažniausiai - ir be asmens dokumentų, nerodantys jokių pastangų ką nors naudingo visuomenei nuveikti, jie primeta tai visuomenei ir papildomų, nemažų išlaidų.
Paklaustas, ar už visas tokiems ligoniams suteiktas paslaugas ligoninė sulaukia Valstybinės ligonių kasos apmokėjimo, gyd. R. Kunickas to patvirtinti negalėjo.
"Vidutiniškai ligoniai guli ligoninėje 6 - 7 paras, kai kada - 10. Toliau gydymą gali tęsti, jeigu tik jo reikia, ambulatoriškai. Po amputacijų tenka gydytis kiek ilgiau, bet ir tokiais atvejais nebūtina mėnesių mėnesius gulėti ligoninės palatoje.
Taip, pagal gyvybiškas indikacijas, kai reikia galūnių amputacijos, už paslaugas ligoninei mokama. Tačiau tų dažniausiai socialiai neapdraustų piliečių gydymo realios išlaidos būna kur kas didesnės. Tokie žmonės ligoninėje gydosi pernelyg ilgai, o raginami išeiti, kategoriškai atsisako tai daryti. Kartais ligoninės "įnamiais" jie taikosi išbūti nuo žiemos iki šviežių bulvių. Savaime aišku, jog ne už visą tą laiką ligonių kasos gydymo įstaigai sumoka", - sakė Traumatologijos punkto vedėjas.
Viena vieno ligonio diena ligoninėje mokesčių mokėtojams atsieina per 100 litų. Kauno klinikinės ligoninės -1-ojo ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjo Jono Račkausko teigimu, amputacijos operacijos nėra labai brangios - tūkstančių litų nesiekia.
"Bet prie lovadienių bei operacijos kainos reikia pridėti pooperacinio gydymo išlaidas, tai tikrai kiekvienu atveju ne vienas tūkstantis litų susidarys. Juolab, kai gulima ligoninėje ne savaitę, ne dvi, o po keletą mėnesių, tai vien lovadienių suma nemaža išauga.
Dar pamėginkime bent įsivaizduoti, kiek iš tikrųjų kainuotų ligoninės personalo darbas, su gydymu nieko bendro neturintis. Ligoninė turi rūpintis benamio dokumentais, siųsti jį į komisiją nedarbingumo lygiui nustatyti. Darbuotojai gadina nervus, mėgindami ligoninės paslaugų nereikalingą pilietį "iškrapštyti", o tas laido gerklę - "niekur neisiu, nes neturiu kur eiti, man ir čia gerai". Tik kažin, ar tiksliai suskaičiuosime, kiek kainuoja tokios problemos, kurių sprendimas, deja, ne nuo gydytojų ar slaugių priklauso.
Kita vertus, visuomenės išlaidos dar labiau išauga, kai pilietis, kuris iki šiol savęs jokiais darbais niekada nevargino ir, žinoma, mokesčių nemokėjo, dėl nušalimo ir dėl galūnių amputacijos tampa neįgalus, kai iš tikrųjų mažiau ar visai nepajėgus savim pasirūpinti. Kas tokiais atvejais kalčiausias? Šalta žiema?" - retorišku klausimu pokalbį baigė skyriaus vedėjas J. Račkauskas.
