Jei per šiuos metus per Ventspilio uostą nebus eksportuojama Rusijos nafta, blogiausiu atveju Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis bus 0,5 procento mažesnis.
Kaip teigia Latvijos ekonomikos ministerijos Struktūrinės ūkio politikos departamento direktorius Olegas Baranovas, žalios naftos eksporto per Ventspilį sumažėjimas ir praėjusiais metais sumažino BVP augimą 0,5 procento.
Atitinkamos nuomonės laikosi ir Centrinio statistikos departamento Makroekonominės statistikos departamento vadovo pavaduotoja Maja Kurcoltė, pareiškusi, kad trečiąjį ketvirtį dėl naftos eksporto per Ventspilį sumažėjimo BVP augimas sulėtėjo maždaug 0,7 procento.
O. Baranovo teigimu, praėjusiais metais tranzitas BVP struktūroje sudarė 7 proc. ir bet kokie pokyčiai šioje sferoje turi didžiulės įtakos šalies ūkio plėtrai. Jei praėjusiais metais tranzitas būtų išsilaikęs 2001 metų lygmenyje, ekspertų vertinimais, BVP prieaugis 2002 metais būtų 0,5 proc. didesnis.
Kaip teigia O. Baranovas, tuo atveju, jei Latvijos uostai nebegaus naftos, jie plėtosis kitose sferose. Anot pareigūno, praėjusių metų nuosmukį Ventspilyje iš dalies kompensavo Rygos ir Liepojos uostai.
Per devynis pirmus praėjusių metų mėnesius BVP veikusiomis kainomis sudarė 3,734 milijardo latų ir buvo 5,4 proc. didesnis negu atitinkamu 2001 metų laikotarpiu. Trečiąjį ketvirtį BVP prieaugis sudarė 7,4 procento.
LETA-ELTA