Taip pat, anot ministro Dulkio, savivaldybėse planuojama kurti naujoves – sveikatos centrus, kurie teiktų ambulatorinės medicinos paslaugas, koordinuotų skubią pagalbą bei užsiimtų ilgalaike pacientų priežiūra. Jonaviškis Žygimantas atvežė savo sunegalavusią mažą dukrelę į Jonavos ligoninę.
„Atvažiavom, apžiūrėjo, viską, padarėm tyrimus visus, laukiam dabar atsakymo ir viskas“, – sako Žygimantas.
Tačiau, jei Jonavoje ligoninės nebūtų, tėvui savo mažąją vežti reikėtų už 30 kilometrų, į Kauną, todėl naujos, šiandien į Seimą kelią nusiskynusios sveikatos įstaigų reformos, pagal kurią įstaigos mažesnėse savivaldybėse teiktų vien ambulatorinę pagalbą, vyras nepalaiko.
„Mano manymu, turėtų likti čia tas skyrius, nes čia cirką daro kažkokį. Čia vietoj, savas miestas, sava ligoninė, taip turėtų būti kiekvienam mieste, ne taip kad čia ardo drasko ir taip toliau“, – kalba Žygimantas.
Anot Sveikatos apsaugos ministro, dėl tokios reformos įgyvendinimo būtinybę liudija skaičiai, esą iš ES valstybių, Lietuvoje žmonės gydymo įstaigose lankosi dažniausiai, o ligų gydymo rodikliai yra ES dugne.
„Mes realiai turime daug veikiančių skyrių, kurie veikia visą parą, bet per parą turi vieną pacientą, tas pacientas būna dažnai vis tiek išsiunčiamas kitur ir vis tiek patiria pacientas kenčia. Taigi paciento kelią tokie centrai turi sutrumpinti, kad pacientas tokį kelią eidamas nenukristų tarp dviejų kėdžių“, – teigia Arūnas Dulkys.
Tačiau buvęs sveikatos apsaugos ministras reformai negaili kritikos.
„Tikslai yra geri surašyti, bet iš to, kas surašyta kaip priemonės jiem pasiekti man nelabai aiškūs. Man yra neaišku kaip yra planuojama sumažinti tas eiles, nes toks nekonkretus gal pavyzdys yra, sakoma, kad turime per daug stacionaro, lovos tuščios prastovi, ir sakoma kad dalis turi persikelt į ambulatorinę grandį, tai tai nesukuria prielaidos eilėm mažėt“, – komentuoja Aurelijus Veryga.
Ministras Dulkys sako, kad atlikus reformą atsirastų ir naujos įstaigos – sveikatos centrai. Tai dirbtų šeimos gydytojai bei kiti sveikatos specialistai, o pagrindinis jo tikslas būtų mažinti pacientų hospitalizacijų skaičių.
„Tai yra koordinacinis, valdysenos elementas, valdymo priemonė, nes šiandien verkiant trūksta bendradarbiavimo, tiek kai kalbam apie pacientų pervežimą, brigadų darbą, būtent sveikatos centrai mums turi padėti spręsti problemas“, – sako A. Dulkys.
Tačiau savivaldybių asociacija sako, kad reforma savivaldybių gyventojams gali sukelti daug sumaišties.
„Tada reikės važiuoti į kitą savivaldybę, arba reikės važiuoti į didžiųjų miestų ligonines, lyg tai teoriškai skamba neblogai, bet savivaldybės kelia klausimą – ne visi pajėgus pasiekti tas ligonines. Savivaldybės, net tokios, kurios turi 35 tūkstančius gyventojų, gali netekti pilnas paslaugas teikiančios ligoninės, ir čia didžiausias pasipriešinimas iš jų ir yra“, – kalba savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Skeptiškai žiūri ir dalis medikų. Juos kamuoja nežinia tiek dėl savo darbo vietų, tiek dėl to kaip pacientai juos galės pasiekti.
„Kiekvieną minutę čia budi 8 gydytojai, teikia paslaugas rajono gyventojams. Šitos pertvarkos mums numatyta palikti vidaus ligų stacionarinį profilį. Netektumėme absoliučios daugumos paslaugų profilio. Gyventojai jų netektų, jie jas pasiektų, tačiau būtų prieinamumas, savalaikiškumas ir patogumas žymiai blogesnis“, – tikina Jonavos ligoninės direktorius Vidas Kačiušis.
„Medikai baiminasi, kad jungiant visuomenės sveikatą su asmens sveikata, jungiant ambulatorinę ir stacionarinę grandis. Jeigu kažkurį paslauga bus ambulatorinėj grandy pelningesnė, jei ten darbuotojai daugiau uždirbs, jas turės išlaikyti stacionarines paslaugas ir nebus tos motyvacijos, kuri gal šiandien“, – teigia Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė.
Įgyvendinus reformą, Vilniaus „Žalgirio“ klinika, Vilniuje Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir panašios įstaigos turėtų tapti didžiųjų ligoninių padaliniais. Sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, kad ligoninių tinklo pertvarkai reikės daugiau nei 700 mln. eurų. Juos planuojama paimti iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto.
