Dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio parlamentarų grupė siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Toks nutarimo projektas, inicijuotas Seimo narių Vytenio Povilo Andriukaičio, Petro Gražulio ir Vydo Gedvilo, įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.
Parlamentarai prašo KT ištirti, ar kai kurios Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą inicijuojantys Seimo nariai tikisi, jog įstatymo nuostatos, įtvirtinančios reikalavimą darbo santykiuose nedalyvaujantiems asmenims mokėti PSD įmokas, bus pripažintos antikonstitucinėmis.
Seimo nutarimo projekte nurodomi kai kurie įstatymo straipsniai, galimai prieštaraujantys Konstitucijai. Politikų nuomone, įstatymo 6 straipsnis pagal reguliavimo apimtį gali prieštarauti konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijai.
Jame nurodyta, jog PSD yra draudžiami Lietuvos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje; laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, jeigu jie teisėtai dirba čia, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai; Lietuvos piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys šalyse, su kuriomis Lietuva yra sudariusi tarptautines sutartis dėl privalomojo sveikatos draudimo, ir šių šalių piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys Lietuvoje, draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu šių sutarčių nustatyta tvarka.
Parlamentarų nuomone, galimai Konstitucijai prieštarauja ir Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 9 dalis, pagal kurią asmenys, kurie nėra draudžiami valstybės lėšomis arba už kuriuos nemoka draudėjai, kas mėnesį moka už save 9 procentų minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas.
Nutarimo projekte teigiama, jog šios Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijos 53 straipsnio 1 daliai, kuri nustato, kad: "Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką".
"Jokiu būdu negali būti užkrauta piniginė našta dėl nemokamos medicininės pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose. Kadangi įstatymas nenustato, kokia tai nemokama medicinos pagalba, kokia jos apimtis, išties iškyla rimta diskusija dėl konstitucinio požiūrio į šiandieninę situaciją tarp nemokamos medicinos pagalbos ir tarp tų paslaugų, kurios teikiamos privalomuoju sveikatos draudimu", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė V. P. Andriukaitis.
Politikas ragina Seimą paremti kreipimąsi į KT, kuris padėtų tašką sudėtingoje situacijoje ir nustatytų, ką žmonės privalo mokėti, ko neprivalo mokėti, nes Konstitucija kalba apie nemokamą medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose.
"KT pasisakytų galutinai, kokia turi būti tvarka dėl nemokamos medicininės pagalbos valstybinėse įstaigose Lietuvoje, ką turėtų apimti privalomojo sveikatos draudimo programa, ką galėtų apimti savanoriškas žmonių draudimas, o ką turėtų apimti ir privati medicina, kuri turėtų egzistuoti šalia valstybinės gydymo įstaigų sistemos ir jokiu būdu ne pretenduoti į tai, kad valstybės pinigai, kurie turi būti skiriami nemokamai medicinos pagalbai, patektų į privačias rankas", - teigė V. P. Andriukaitis.
Kreipimosi iniciatoriai taip pat remiasi KT praktika, kurioje nesyk yra pasisakyta apie socialinio draudimo teisinį reguliavimą.
Pasak kreipimosi į KT iniciatorių, Lietuvoje galiojantis socialinio draudimo modelis grindžiamas visuotinumo ir solidarumo principais, kas reiškia, jog valstybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti visi dirbantys asmenys, iš savo veiklos gaunantys draudžiamųjų pajamų, taip prisidedant prie socialinio draudimo lėšų kaupimo, sudarant prielaidas mokėti išmokas tiems asmenims, kuriems įstatyme numatomos išmokos turi būti mokamos.
"Taigi konstitucinė doktrina pareigą mokėti socialinio draudimo įmokas susiejo su dalyvavimu darbo rinkoje. Ir atvirkščiai, nedalyvaudami darbo rinkoje asmenys negauna draudžiamųjų pajamų, todėl įpareigojimas šiems asmenims mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas prieštarautų konstitucinei doktrinai", - sako parlamentarai.
Tam, jog būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą, už šį nutarimo projektą turi balsuoti ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių.
V. P. Andriukaitis tikisi, jog pavyks surinkti per 50 parlamentarų parašų, kad šis klausimas skubos tvarka būtų įtrauktas į šios savaitės Seimo darbotvarkę
