Seimo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta sudėlioti į vieną tris skirtingus mokytojų atlyginimų kėlimo scenarijus, trečiadienį nusprendė, jog galutinį žodį šiuo klausimu turėtų tarti Vyriausybė.
Iš visų Seimo frakcijų narių sudaryta darbo grupė aptarė konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir valdančiosios daugumos pateiktus projektus ir suformulavo 4 pasiūlymus dėl pedagogų reikalavimų dalinio patenkinimo, kurie bus pateikti Vyriausybei.
Kaip BNS pasakojo darbo grupės narys valstietis liaudininkas Virginijus Domarkas, pirmasis siūlymas numato pedagogų algas kelti po 10 proc. nuo gegužės 1 dienos ir nuo rugsėjo 1 dienos, antrasis - algas didinti 20 proc. nuo gegužės 1 dienos, trečiasis - mokytojų atlyginimus 20 proc. didinti nuo birželio 1 dienos. Seimo nariai taip pat paliko Vyriausybei pačiai pateikti jai priimtiniausią variantą.
Vyriausybei priėmus sprendimą, Seimas toliau rengs nutarimą dėl pedagogų atlyginimų kėlimo programos.
Anot V.Domarko, darbo grupė Vyriausybei taip pat pasiūlė ieškoti tokių programos finansavimo šaltinių, kurie nereikalautų biudžeto peržiūros.
„Mūsų darbo grupė siūlė Vyriausybei, kad pinigai programai būtų sutalptinti neperžiūrint radikaliai biudžeto, finansuojant iš privatizavimo fondo, ar mažinant lėšas Nacionalinio stadiono statybai. Kad užtektų vieno nutarimo, o nereikėtų revizuoti viso biudžeto, nes tai sprendimą nukeltų dar mažiausiai dviem mėnesiams“, - kalbėjo V.Domarkas.
Praėjusią savaitę parlamentarai pritarė trims skirtingiems konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir valdančiosios koalicijos pasiūlymams mokytojų atlyginimus didinti jau šį pavasarį ir nelaukti rugsėjo 1-osios, kai darbo užmokestis, kaip numatyta, kils 20 proc.
Konservatoriai mokytojų algas siūlo kelti 25 proc. nuo balandžio, o lėšų tikisi rasti apkarpius valstybės vadovų reprezentacines išlaidas, nutraukus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pastato rekonstrukciją bei apribojus valstybinių institucijų turto įsigijimą. Tam, konservatorių skaičiavimais, reikėtų papildomų 190 mln. litų.
Liberalų sąjūdis siūlo pedagogų algas didinti 20 proc. nuo gegužės 1-osios paėmus trumpalaikę valstybės paskolą. Valstybei tektų skolintis apie 200 mln. litų.
Valdantieji žada 5 proc. darbo užmokesčio didėjimą nuo balandžio 15 dienos. Šiam pasiūlymui nesipriešintų ir premjeras G.Kirkilas, jam įgyvendinti papildomai reikėtų 46-47 mln. litų.
Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu aštriausių politinėje darbotvarkėje ir supriešino mokytojus, politikus bei mokinius.
Nuosaikioji Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) dalis, vadovaujama Rūtos Osipavičiūtės, su ministrų kabinetu pasirašė susitarimą, kuriuo numatoma, jog nuo 2011 metų pradžios vidutinė mokytojo alga neatskaičius mokesčių viršys 4 tūkst. litų.
Daugelis opozicinių partijų ilgalaikės atlyginimų kėlimo strategijos 2009-2011 metams pasirašymą įvertino kaip išsisukinėjimą ir naštos užkrovimą ateinančioms vyriausybėms.
Profsąjungos dalis, vedama Alekso Bružo, nuo kovo 3-iosios rengė neterminuotus streikus. Streikininkai reikalauja, jog atlyginimai dar šiais metais vidutiniškai didėtų ne 35 proc. (15 proc. nuo šių metų sausio ir 20 proc. nuo rugsėjo), kaip žada Vyriausybė, o 50 proc.
Praėjusią savaitę pedagogai nusprendė sustabdyti streikus, kol Seimo sudaryta darbo grupė tarsis, kurį iš trijų pedagogų algų kėlimo scenarijų verta imtis įgyvendinti, tačiau jei į jų reikalavimus nebus įsiklausyta, žadėjo vėl streikuoti.