Seimas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl nelietuvių tautybės asmenų vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.
Ketvirtadienį už tai balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 8 parlamentarai.
Parlamentarai, pritarę Seimo nario Gintaro Songailos pasiūlymui, nutarė KT paklausti, „ar Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja ir kai egzistuoja pirminiai užsienio valstybėse išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kur asmens vardas ir (arba) pavardė įrašyti nelietuviškai“.
Nutarime pažymima, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, vykstant globalizacijai, daugėjant Lietuvos Respublikos piliečių, sudarančių santuokas su kitų valstybių piliečiais ir imančių jų pavardes, tampa vis aktualesnis galutinis asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinis sutvarkymas.
„Saugant lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, konstitucinį statusą, kartu būtina užtikrinti asmens tapatybę patvirtinančių įrašų autentiškumą tais atvejais, kai toks įrašas pirminiame šaltinyje (kitos valstybės išduotame dokumente) buvo parašytas kita kalba. Tai gali būti svarbu tiek keliaujant iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais, tiek disponuojant nekilnojamuoju turtu ar turint kitų ūkinių bei teisinių santykių tarp valstybių“, - sakoma nutarime.
Diskusijoje dalyvavę politikai ginčijosi, ar kitataučių pavardes dokumentuose reikėtų sulietuvinti, ar rašyti originalo kalba. „Nežinau, ar Čerčilis rašomas lietuviškai yra kitoks Čerčilis negu užrašytas angliškai? Vieną kartą reikia pasakyti, kad mūsų kalba yra viena, mūsų tauta yra labai maža“, - sakė Kęstutis Daukšys.
Tuo tarpu Seimo narys Kęstutis Masiulis mano, kad darkydami pavardžių rašymą „grįžtame į brežnevinius laikus“.
„Baikime darkyti pavardes, leiskime rašyti žmonėms pavardes taip, kaip jie nori“, - siūlė politikas.
Beje, Seimas nepritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlytai kreipimosi į KT formuluotei. Šis komitetas siūlė Konstitucinio Teismo paklausti, „ar Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmens vardo ir pavardės rašymas kitais lotyniško pagrindo rašmenimis pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą“.
Atmestame kreipimosi projekte buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad beveik visos lotyniško pagrindo raidyną naudojančios kalbos, tarp jų ir lietuvių, turi savitų raidžių ar raidžių su savitais diakritiniais ženklais (pvz., liet. ą, ė, į, š, ū, ž). Tačiau daugelio Vakarų ir Vidurio Europos valstybių teisės aktuose yra numatyta galimybė kitų valstybių išduotuose dokumentuose įrašytą vardą ir pavardę nurašyti paraidžiui, t. y. be jokių pakeitimų, taip pat savo valstybės asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, vardus ir pavardes rašyti atitinkamos tautinės mažumos kalbos rašmenimis.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto duomenimis, tokio rašybos principo laikomasi Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitose valstybėse.
