Lietuvos piliečio Romano Romasovo (28 m.), kurį 2009 metais Škotijoje darbo metu prekybos centre „Sainsbury's“ nudūrė bendradarbis škotas Robertas Makalokas, artimieji bylinėjasi su tuo prekybos tinklu ir prašo atlyginti 2 milijonų litų dydžio neturtinę žalą.
Klaipėdietis R. Romasovas į Škotiją laimės ieškoti nuvyko 2004 metais. Netrukus apie jį jau rašė Škotijos spauda – R. Romasovas apsigyveno palapinėje Aberdyno mieste netoli naftos pramonės bendrovės „RBG“ pastato, kad atkreiptų į save dėmesį ir gautų darbą. Ir iš tiesų – netrukus jam buvo pasiūlytas sandėlininko darbas. Įmonės atstovai tąkart žurnalistams sakė buvę sužavėti jauno vyro išradingumu ir iniciatyva.
Pusantrų metų padirbėjęs bendrovėje „RBG“, klaipėdietis iš jos išėjo, mat nutarė Aberdyno koledže studijuoti mechaninę inžineriją. Kad galėtų susimokėti už mokslus ir nuomotis būstą, R. Romasovas susirado darbą prekybos tinklo „Sainsbury's“ parduotuvėje. Tris naktis per savaitę jis ten dėliodavo į lentynas prekes, o dienomis vaikščiodavo į paskaitas.
Atvykęs į Škotiją R. Romasovas netruko susidraugauti su Aleksandru Jerinu iš Rusijos, su juo kartu nuomojosi butą. Draugas stebėjosi klaipėdiečio darbštumu ir ambicijomis – šis ne tik daug dirbo, mokėsi, bet ir mėgo keliauti po Škotiją savo motociklu. Savo ateitį R. Romasovas siejo tik su Škotija ir į Lietuvą grįžti neketino. Deja, jauno vyro planams nebuvo lemta išsipildyti.
Nužudė rasistas
Škotas R. Makalokas dirbo tame pačiame „Sainsbury's“ prekybos centre kaip ir R. Romasovas. Abu bendradarbiai niekada nesutarė, neretai susiginčydavo. Britų nacionalistų partijai priklausantis R. Makalokas neslėpė savo radikalių pažiūrų ir buvo ne kartą išpeikęs R. Romasovo darbą – girdi, šis savo pareigas atliekąs atmestinai ir esąs nevertas lentynų krovėjo pareigų.
Klaipėdietis dėl bendradarbio kabinėjimosi skundėsi ir parduotuvės vadybininkui – parašė laišką, kad R. Makalokas elgiasi rasistiškai, kabinėjasi ir įžeidinėja. Bet po to niekas nepasikeitė – škotas ir Lietuvos pilietis net nebuvo paskirti į atskiras pamainas, toliau turėjo dirbti drauge.
Tragedijos išvakarėse tarp vyrų vėl kilo kivirčas. R. Romasovas dėliodamas prekes netyčia išmetė taros pakuotę – to pakako, kad škotas vėl imtų jam priekaištauti. Apsižodžiavus R. Makalokas išvis įsiuto. Sušukęs, kad R. Romasovas nebegalįs čia būti, nuskubėjo iki lentynos, kurioje buvo sudėti virtuvės reikmenys, čiupo peilį su 15 centimetrų ilgio geležte ir pasileido bėgte link R. Romasovo... Šis puolė bėgti, tačiau visai netoli išėjimo pargriuvo. Pribėgęs R. Makalokas keletą kartų dūrė bendradarbiui. Kartu dirbantis naktinės pamainos vadybininkas Trevoras Baudenas bandė škotą sulaikyti, parvertė ant žemės, bet jis išsivadavo ir dar keletą kartų smeigė R. Romasovui.
Kratosi atsakomybės
Į įvykio vietą atskubėję policininkai, dėdami R. Makalokui antrankius, pareiškė įtarimus pasikėsinimu nužudyti. Tokie kaltinimai R. Makaloką gerokai nustebino: „Jūs norite pasakyti, kad neatlikau savo darbo iki galo?..“ Vis dėlto netrukus paaiškėjo, jog savo „darbą“ jis atliko – R. Romasovo gyvybės medikams išgelbėti nepavyko.
Elgesio sutrikimą turintis R. Makalokas teisme teisinosi, jog R. Romasovą užpuolė ir subadė tik todėl, jog pastarasis jam neva grasinęs – girdi, jeigu neteksiąs darbo dėl nuolatinių škoto skundų darbdaviams, tai jį nužudysiantis. Savo ruožtu advokatas mėgino teisėją įtikinti, jog R. Makalokas labai besigailintis savo polegio ir niekada nebuvęs rasistas, o peiliu R. Romasovą subadęs apimtas pykčio ir baimės. Šiaip ar taip, Edinburgo aukštesnysis teismas nuteisė R. Makaloką kalėti iki gyvos galvos – tiesa, turint galimybę ne anksčiau kaip po 10 metų išeiti į laisvę.
Į teismą iš Lietuvos buvo atvykusi ir nužudytojo motina Jelena Vaičkuvienė. „Tai, kas nutiko, yra tiesiog baisu“, – tramdydama ašaras prieš dvejus metus kalbėjo sūnaus netekusi moteris.
Sielvartas neatlėgsta
Klaipėdoje su vyru Edmundu ir sūnumi Martynu gyvenanti J. Vaičkuvienė prisipažino, jog sielvartas dėl sūnaus Romano mirties ir šiandien nė kiek neatlėgęs. „Vis dar nuolat geriu vaistus“, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo ji. Tos tragedijos J. Vaičkuvienė dar negali pamiršti, juolab kad teismai dar nesibaigę.
Paraginta Škotijos teisininkų, J. Vaičkuvienė ryžosi kreiptis į teismą ir pareikalauti iš prekybos tinklo „Sainsbury's“ atlyginti neturtinę žalą – 500 000 svarų sterlingų (litais – 2 milijonai). Anot R. Romasovo artimųjų, darbovietė nesugebėjusi jo apsaugoti nuo R. Makaloko, nors R. Romasovas skundęsis dėl bendradarbio elgesio ir persekiojimo. „Dabar į teismus nevažinėju – viską tvarko advokatai. Jie man tik atsiunčia pasirašyti reikiamus dokumentus. Teisme buvau vienintelį kartą, kai buvo teisiamas sūnaus žudikas. Kada bus sprendimas dėl žalos atlyginimo, negaliu pasakyti, nes iš advokatų dar nesulaukiau jokių žinių“, – „Akistatai“ sakė J. Vaičkuvienė. Paklausta, kodėl į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi po poros metų ir pareikalavo būtent 2 milijonų, ji sakė: „Man per sunku kalbėti. Net negaliu išlikti rami, kai viską prisimenu. Tad supraskite – dar ką nors komentuoti man tiesiog per skaudu“.
Savo ruožtu prekybos tinklas „Sainsbury's“ nesutinka su mestais kaltinimais, tikina, kad jo kaltės iš viso nesą ir prašo teismo atmesti R. Romasovo artimųjų ieškinį. „R. Makaloko veiksmai niekaip nesusiję su mūsų verslu ar tiesioginėmis jo darbo pareigomis. Be to, mums tikrai nebuvo žinoma, jog jis priklauso nacionalistų partijai. Šis nužudymas neturi nieko bendra su priekabiavimu darbe ir mūsų nesugebėjimu tam užkirsti kelią. Nežinome, kada teismas žada skelbti nuosprendį, o kol jo neišgirdome, bijau, kad nieko plačiau komentuoti negalime“, – „Akistatai“ sakė to prekybos tinklo atstovas spaudai Tomas Parkeris.
KOMENTARAS:
Advokatas Marijus Velička
Esant analogiškai situacijai Lietuvoje pagal galiojančius mūsų teisės aktus juridinis asmuo (prekybos centras) negali būti civilinis atsakovas, jo darbuotojui padarius smurtinį nusikaltimą ir jo metu nužudžius kitą asmenį, tad tikėtis neturtinės žalos atlyginimo tikrai nebūtų įmanoma.
Tačiau Lietuvoje yra keletas atvejų, kai juridiniam asmenui civilinė atsakomybė vis dėlto kyla.
Pagal Lietuvos įstatymus juridinis asmuo atsako už darbų saugą įmonėje ir kitose teritorijose, kuriose juridinio asmens darbuotojai atlieka darbines funkcijas. Neužtikrinus tinkamų darbo sąlygų, netinkamai supažindinus ar visai nesupažindinus darbuotojų su darbų sauga, ir darbuotojui susižeidus (ar žuvus), darbdavys būna civilinis atsakovas tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Taip pat juridinis asmuo gali būti civilinis atsakovas baudžiamosiose bylose, kuriose juridinio asmens darbuotojas, valdydamas juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, per kurį buvo sužalotas ar žuvo žmogus.
Beje, remiantis Europos Sąjungos direktyvomis šalys narės privalo užtikrinti lygias galimybes ir nesudaryti sąlygų diskriminuoti asmenis dėl rasės. Kiekviena šalis šiuos principus įgyvendina skirtingai, pagal savo teisės sistemą. Pagal Lietuvos teisę už diskriminaciją ar rasizmą asmeniui gresia netgi baudžiamoji atsakomybė.
TIK FAKTAI:
Užsienyje ieškiniai prekybos centrams, viešbučiams, restoranams yra gana dažni, tik paprastai bylinėjamasi dėl prastos kokybės paslaugų ir prekių, susižeidimų parkritus, užkliuvus ir pan.
Didžiojoje Britanijoje su prekybos centru „Summerfield“ bylinėjasi ir keturmečio Hario Blekmoro tėvai. Berniukas žuvo, kai motina prekybos centre apsipirkinėjo, o jis žaisdamas su vyresne sesute užsiropštė ant metalinio atitvaro, kuris buvo prie kasos, ir krisdamas smarkiai trenkėsi galva į grindis.
Žuvusio H. Blekmoro artimieji teisme bando įrodyti, kad nei puošybinės, nei praktinės paskirties neturėjęs atitvaras buvęs nesaugus, be to, metalinis jo skersinis nebuvęs tinkamai pritvirtintas, galėjęs būti netgi sulūžęs. Prekybos centras, iškart po nelaimės tą atitvarą išmontavęs, savo kaltę neigia – tikina, jog vaikas, supdamasis ant metalinio skersinio, pats nukritęs ir dėl to niekas nekaltas.
G. POTELIŪNAITĖ
