Parlamente, po svarstymo, palaiminti keli įstatymų projektai. Jų svarstymas įžiebė aistras, nes numatoma keisti ir civilinį kodeksą, kas dalies parlamentarų ir visuomenininkų nuomone, gali turėti padarinių ir visai teisės sistemai. Opozicija, nors ir kritikuojanti valdančiųjų vangumą ardant skandalingą projektą, vieningos nuomonės neturi.
Opozicija nėra vieninga
Seimui šį vakarą rengiantis svarstyti įstatymus, kuriais vadovaudamiesi, valdantieji neva numato išformuoti nacionalinę energetikos monopoliją „Leo.LT“, opozicinės frakcijos nedemonstravo vienybės minėtu klausimu.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) lyderis Seime Valentinas Mazuronis portalui „Balsas.lt“ tvirtino, jog frakcijos dauguma balsuos „prieš“. Anot TT atstovo, frakcija abejoja, ar valdantieji tikrai siekia atstatyti teisingumą ir sugrąžinti valstybei turtą, kuris, anot jų, buvo neteisėtai užvaldytas. „Pirmiausia, neaišku, kodėl Vyriausybė nepabandė kreiptis į teismą, kad pripažinti sandorį niekiniu. Tai neužkirstų kelio eiti ir dabar siūlomu keliu. Kodėl net nebandoma? Be to, projekte labai daug galimybių vyriausybei rinktis – galima daryti ir taip, ir kitaip. Trūksta konkretumo,“ – tvirtino V. Mazuronis.
Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys teigė nepalaikąs TT pozicijos. „Jie ten irgi nėra vieningi, o kažkiek „mėtosi“. Be to, siūlymui skelbti sandorį niekiniu, prieštarauju, kaip teisininkas. Kiek žinau, šis klausimas yra paliekamas tarptautiniam arbitražui, pagal sutartį. Nemanau, kad Lietuvos reikalus reiktų atiduoti į kažkokias tarptautines rankas,“- sakė darbietis.
Teisininkas: Seimo nariai blefuoja
Su aiškinimais apie Stokholmo arbitražą sutinka ne visi. Žinomas teisininkas ir Jungtinio demokratinio jiudėjimo (JDJ) aktyvistas Kęstutis Čilinskas jau ne kartą pabrėžė, kad panaikinus sandėrį bylinėjamasi būtų Lietuvos teismuose ir pagal Lietuvos teisę. „Pačiame sandoryje aiškiai parašyta, kad ginčai, iškylantys sandoriui galiojant, sprendžiami Stokholme, o jo panaikinimo atveju – Lietuvoje. Kadangi sumos yra didesnės nei šimtas tūkstančių litų, pagal įstatymą tai būtų daroma Vilniaus apygardos teisme. Jokios baudos, sandorį pripažinus niekiniu, nenumatytos ir negali būti numatytos“, – aiškino jis.
Komitetas už „Maximą"
Šiandien ryte Seimo Ekonomikos komitete vykusiame posėdyje Seimo nariai vieningai balsavo prieš pasiūlymą kreiptis į Generalinį prokurorą, kad šis pateiktų ieškinį Seimui dėl LEO sandorio pripažinimo negaliojančiu ir
sugrąžinimo valstybei kapitalo, kurį prarado per šį sandorį. Pasak K.Čilinsko, prieš sandorio negaliojimą pasisakė ir Energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
K.Čilinsko teigimu, vykstant diskusijai šiuo klausimu, aiškų nepritarimą sandorio pripažinimui negaliojančiu demonstravo vienas iš UAB „NDXEnergija“ savininkų Ignas Staškevičius. Šis verslininkas nepateikė Vyriausybės siūlomoms įstatymo pataisoms jokių pastabų. K.Čilinskas nurodo, kad privačios bendrovės savininkas iš viso pats negali dalyvauti svarstant įstatymus, jo interesai gali būti ginami tik įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų lobistų. Šiuo atveju, teigia K.Čilinskas, ne tik buvo nusižengta įstatymui, bet aiškiai matėsi, kad UAB „NDX Energija“ savininkas dalyvauja posėdyje kaip prižiūrėtojas, ar posėdyjedalyvaujantys Seimo ir Vyriausybės atstovai elgiasi kaip reikia.
Iš tiesų, teigia K.Čilinskas, valdžios atstovai nenuvylė UAB savininko. Seimo nariai atmetė ne tik pasiūlymą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, bet atmetė ir K.Čilinsko pasiūlymą laikytis Orhuso konvencijos, reikalaujančios, kad tokie įstatymai, kaip Atominės elektrinės įstatymas, iš anksto turi būti paskelbti spaudoje ir dėl jų pravestas visuomeninis svarstymas. Seimo nariai pasityčiojamai pareiškė, kad ansktesnis įstatymo variantas buvęs paskelbtas internete, o šiandien
komitete pakeisto projekto nebėra kada visuomenei svarstyti.
Į K.Čilinsko pastabą, kad valdžios atstovai yra prisiekę tarnauti valstybei, todėl turėtų siekti, kad teismas panaikintų neteisėtą LEO sandorį ir valstybei būtų sugrąžinti neteisėtai UAB „NDX Energija“ naudai perleistas 3 mlrd. litų vertės kapitalas, tiek Seimo nariai, tiek Energetikos ministerijos atstovai pasiūlė pačiam K.Čilinskui ginti viešą interesą ir kreiptis į teismą. K.Čilinsko teigimu, jam paaiškinus, kad Seimas ne tik nepriima įstatymo, nustatančio piliečių teisę teisme ginti viešą interesą, bet šiandien svarstomomis Civilinio kodekso pataisomis užkerta kelią iš viso pareikšti ieškinį dėl LEO sandorio pripažinimo negaliojančiu, valdžios atstovai reagavo taip, tarsi džiaugtųsi, jog posėdį stebintis UAB „NDX Energija“ savininkas girdi, kaip politikai gerai gina jo interesus.
Pasak K.Čilinsko, iš posėdžio eigos ir iš teikiamų pataisų aiškiai matėsi, kad valdžios atstovai ir UAB „NDX Energija“ atstovai yra suderinę tikruosius sprendimus, o LEO sandoriui įtakos neturinčios AE įstatymo „papudravimo“ pataisos priimamos apgauti visuomenę ir Europos Komisiją.
Kadangi po pataisų priėmimo liks galioti LEO sandoris, pagal kurį UAB „NDX Energija“ gavo „dovanų“ apie 3 mlrd. Lt vertės kapitalą, tai LEO bendrovės „išformavimo“ atveju UAB liks su valstybės kapitalu. Iš viso, teigia K.Čilinskas, posėdis parodė, kaip praktikoje veikia oligarchinis valdymas ir iš šono žiūrint susidarė įspūdis, jog vyksta UAB valdybos posėdis, kuriame UAB savininkas atidžiai stebi savo tarnautojus.
Ministras: naikinant sandorį gali nukentėti ir valstybė
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius portalui „Balsas.lt“ sakė nesąs labai susirūpinęs tuo, ar teisiniai ginčai, pripažįstant sandorį negaliojančių, būtų sprendžiami Lietuvos, ar Švedijos teisme. „Neabejoju, kad arbitražinis santykių aiškinimasis būtų, bet kuriuo atveju, teisingas. Tiesio reikia turėti omenyje, kad jei sandori bus pripažintas negaliojančiu, gali būti ir taip, kad atsakomybė, tame tarpe ir turtinė, gali tekti būtent vyriausybės pusei,“ – perspėjo R. Šimašius.
Konstitucinio Teismo sprendimas, pripažinęs dalį „Leo.LT“ gimimą įteisinusių įstatymų prieštaraujančiais Konstitucijai, neįrodė paties sandorio neteisėtumo.
„NDX energijos“ vadovas nepatenkintas
„NDX energijos“ vadovas Ignas Staškevičius mano kitaip. Anot jo, kad ir kaip balsuotų Seimo nariai, problema paprastai neišsispręs. „Jei pateiktas įstatymų paketas bus priimtas, galimybė panaikinti „Leo LT“ atsiras, bet realiai ja pasinaudoti kažin, ar pavyks. Naująja redakcija siekiama atverti daugybę skirtingų kelių nacionalinio investuotojo raidai, neapsisprendžiant, kuris tikrasis. Be to, net ir ištaisius kone dvidešimt Teisės departamento ir atskirų Seimo narių nurodytų klaidų, mano akimis, siūlomose pataisose liko teisinio broko, kuris gali nuvesti bylinėjimosi klystkeliu“, - rašo I. Staškevičius.
.....
Šiandien po ginčų pritarta: Civilinio kodekso 2.33 straipsnio papildymo įstatymo projektui (balsavo: už – 56, prieš – 17, susilaikė 12), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (balsavo: už – 83, prieš – 1); Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (balsavo: už – 54, prieš – 8, susilaikė 21).
Atominės elektrinės įstatymo 3, 6, 8, 10, 11, 13, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 191 straipsniu ir priedu įstatymo projekto svarstymas atidėtas.
Konstitucinis Teismas kovą konstatavo, kad Atominės elektrinės įstatymas ta apimtimi, kuria nenustatytas teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų įstatymo tikslo − sudaryti prielaidas naujos atominės elektrinės statybai − įgyvendinimą, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Konstitucijai prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, nes jame nėra nustatyti kriterijai, kurie leistų diferencijuoti valstybės turto investavimą, atsižvelgiant į specifiką ir reikšmę bendrai tautos gerovei.
Taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinta Valstybės turto įstatymo nuostata, kuria pavedama Vyriausybei nustatyti tokio turto investavimo kriterijus.
2008 metų gegužės 20 dieną įkurta LEO LT yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo antrines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį – elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus. 61,7 proc. LEO LT akcijų valdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 38,3 proc. – bendrovė „NDX Energija“.
