Smarkiai mąžtantis Arkties jūros daugiamečio ledo sluoksnis gali paskatinti cheminę reakciją, dėl kurios gali susidaryti nuodingo gyvsidabrio telkiniai, parodė NASA tyrimas.
Mokslininkai išsiaiškino, kad storą, daugiametį Arkties ledą keičia plonesnis ir druskingesnis ledas, kuris į orą išskiria bromo. Į aplinką patekęs bromas sąveikauja su saulės šviesa ir šalčiu, pasakoja Sonas Nghiemas, NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininkais ir tyrimo vadovas.
Tai vėliau sukelia cheminę reakciją, vadinamą „bromo sprogimu“, kuri atmosferoje dujų pavidalo gyvsidabrį paverčia nuodingu teršalu, kuris iškrenta su sniegu, nusėda ant sausumos ir ledo, jį savyje gali kaupti ir žuvys.
S. Nghiemas sako, kad išlaisvintas bromas taip pat gali ozoną išstumti iš žemiausio atmosferos sluoksnio – troposferos.
Mokslininkai vis dar bando išsiaiškinti, kodėl Arktyje daugiamečio ledo per pastaruosius 10 metų sumažėjo net 1 mln. kvadratinių kilometrų. Manoma, kad taip atsitikti galėjo dėl tuo laikotarpiu įvykusių vėjų pokyčių.
