Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
jo Gal menine kultura. Nes kas ne natura -viskas kultura.
Kulturos remimo faktas visiskai sugadino remiamus 100 procentu. Vartotojas visiskai nepajegus tokios spaudos vartoti, nes tirazai kurioziniai,nevyksta procesai. Remiamieji tesugeba ishsiversti i lietuviu ir tai dazniausiai pasenusius dalykus.
Paziurekite, kiek kulturininku prenumeruoja kulturine spauda?- vargu, ar ish viso surasite. Tai kam ja remti? Shi sistema idinga. Ja butina griauti ir statyti NAUJA.
Kultura reikia decentralizuoti, valstybe daryti jos vartotoja,ivesti daugiau rinkos- . skatinti kulturishkai pelninga eksporta, regionams ir shvietimui kelti labiau profesionalius kriterijus. Saviveiklai valstybe turi neisipareigoti finansiskai.Jei verslas imasi kulturos -subsidijos iki 50 procentu-lengvai gaunamos ir ttttt
Paziurekite, kiek kulturininku prenumeruoja kulturine spauda?- vargu, ar ish viso surasite. Tai kam ja remti? Shi sistema idinga. Ja butina griauti ir statyti NAUJA.
Kultura reikia decentralizuoti, valstybe daryti jos vartotoja,ivesti daugiau rinkos- . skatinti kulturishkai pelninga eksporta, regionams ir shvietimui kelti labiau profesionalius kriterijus. Saviveiklai valstybe turi neisipareigoti finansiskai.Jei verslas imasi kulturos -subsidijos iki 50 procentu-lengvai gaunamos ir ttttt
Pateikit teisingesnį, tik su sveiko proto ir apčiuopamais argumentais! Diskusija nuo to tik laimės.
iš principo neteisingas požiūris...
Deja, esu visu šimtu procentų teisus. Kultūros ramstymas valdžios finansinėmis injekcijomis, jos neišgelbės. Kultūrai vystytis kur kas labiau reikia poreikio jai ir kūrybiškumo. Nei to, nei kito Lietuvoje beveik nėra. Jei nėra rimto poreikio kultūrai, iš kur bus ir poreikis kultūriniams leidiniams? Ar pagalvojate apie tai visi, kurie čia piktinatės, smerkiate ir kaltinate?
Kultūros leidinių „antrininkai“ internete puikiausiai galėtų atlikti ir netgi daugelį kartų viršyti savąją misiją. Tačiau įprotis laikytis įsikabinus pasenusių papročių ir technologijų nesunkiai nugali, labai akivaizdžiai parodydamas tokių leidėjų „kūrybiškumą“. Kas benorės domėtis sentimentaliomis atgyvenomis, prakvipusiomis dar anos visuomenės ideologija? Kūryba ten dažniausiai net nekvepia, bet įpratimas jaustis pasaulio bamba ir auklėti kitus pagal savo supratimą liko.
Kultūros leidinių „antrininkai“ internete puikiausiai galėtų atlikti ir netgi daugelį kartų viršyti savąją misiją. Tačiau įprotis laikytis įsikabinus pasenusių papročių ir technologijų nesunkiai nugali, labai akivaizdžiai parodydamas tokių leidėjų „kūrybiškumą“. Kas benorės domėtis sentimentaliomis atgyvenomis, prakvipusiomis dar anos visuomenės ideologija? Kūryba ten dažniausiai net nekvepia, bet įpratimas jaustis pasaulio bamba ir auklėti kitus pagal savo supratimą liko.
Bendravardi, esate neteisus...
Net nebeturiu jėgų piktintis laukinio kapializmo apologetų Gedimino ir G. Kirkilo kalbomis. Jiems viskas aišku - kalti patys, jei nesugalvoja kaip uždirbti. Pradėtų platinti kultūrinius laikraščius su paketėliais narkotikų - iš karto tiražai pakiltų. Nemoka gyventi, tegul Gediminų patarimų paklauso ir išmoksta suktis.
Iki ko nusigyvenome...
Iki ko nusigyvenome...
Deja, mieli remiamos kultūros spaudos skeptikai, Jūs neteisūs. Tokią spaudą kaip tik turi remti valstybė, aišku jei ji protinga, t.y. jei vykdoma protinga kultūros politika. Pavyzdžiu, Ptancūzijoje remiama ne tik tokia kultūrinė spauda, bet ir aplamai kultūra, pav. kiną remia valstybė. Ne viską galima pateisinti rinkos dėsniais. O ir pati rinka ne visuomet protinga, negi galima aklai jai atsiduoti?
taip, laukinio kapitalizmo šaukly, pvz, Švedija, 200 proc proteguoja 100 egz tiražą turinčius spaudinius, nes jie unikalūs nors 99,9 proc populiacijos neįsikerta apie ką ten. pilieti, užkąska tarybinių dešrelių ir bent akyse prašviesės
Valdžia specialiai kultūros leidinių nežlugdo. Jie žlunga patys, kadangi jų leidėjai užuot ieškoję kelių ir būdų jiems išsaugoti, kaulija paramos iš valdžios. Atseit, gelbėkite mūsų žlungančią „misiją“ visų kitų pinigais.
Kultūros informacijos pačia įvairiausia forma yra tikrai pakankamai, duok Dieve, net pačiam išrankiausiam tiek „suvirškinti“. Kas nemoka jos susirasti, tingi ieškoti - tegu kaltina pats save.
Pati prasčiausia kultūros „gelbėjimo“ priemonė - valdiškas protegavimas ir finansavimas.
Kultūros informacijos pačia įvairiausia forma yra tikrai pakankamai, duok Dieve, net pačiam išrankiausiam tiek „suvirškinti“. Kas nemoka jos susirasti, tingi ieškoti - tegu kaltina pats save.
Pati prasčiausia kultūros „gelbėjimo“ priemonė - valdiškas protegavimas ir finansavimas.
REKLAMA
REKLAMA
Dėl kultūros leidinių žlugdymo