Ketvirtadienį laikraštis „Vilniaus diena“ sustabdė savo leidybą. Prieš metus buvo atsisakyta „15min“ savaitraščio, kuris kadaise buvo dienraštis. Nuo 2014 m. „Lietuvos rytas“ ir kiti dienraščiai leidžiami tik nuo antradienio. Ar šie pavyzdžiai rodo tai, kad spausdintinis žodis yra pasmerktas?
UAB „15min“ direktorius Tomas Balžekas mano, kad situaciją reguliuoja rinka. Popieriniai variantai neišsilaiko, nes rinkoje jiems nepakanka pinigų. „Mūsų atveju skaitytojų pakako, bet skaitytojų rinka yra labai sumažėjusi laikraščiuose, kad ekonomiškai nebenaudinga leisti tokius leidinius“ , - sakė T. Balžekas.
„Mano nuomone, kad dienraštis jau dabar nebeatlieka savo funkcijos – informuoti visuomenę apie tai, kas įvyko, nes internetinė žiniasklaida ir radijas tai daro daug greičiau. Funkcionaliai dienraštis prarado savo prasmę.“
Pašnekovo svarstymu, savaitraštiniai leidiniai išliks kurį laiką ir išlaikys savo auditoriją, tiražus.
„Savaitgaliais mes turime daugiau laiko ir norime jį skirti ne elektroniniam ekranui, o ilgesniam skaitymui. Tie leidiniai, kurie gali patenkinti šitą poreikį, jie gali gyvuoti“, - „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė UAB „15min“ direktorius.
Žurnalo „Valstybė“ leidėjas Eduardas Eigirdas mano, kad Lietuvoje turėtų būti skaidresnė reklamos rinka. Šiuo metu, jo tikinimu, spaudos tyrimus atlieka tik viena bendrovė, tuo tarpu internetinės žiniasklaidos - bent kelios. Pašnekovo nuomone, tyrimai lemia, ar reklamos užsakovas nori investuoti į tam tikrą žiniasklaidos priemonę ar ne.
„Yra tyrimai ir rusų pinigai, kurie per oligarchus iškraipo konkurenciją. Tai yra du spaudimai, kurie neleidžia spaudai išsilaikyti. Jei žurnalas „Valstybė“ turės ateityje problemų, tai būtent dėl šitų dviejų spaudimų. O kodėl visuomenė, kai kurie leidėjai, žiniasklaidos atstovai bijo kalbėti apie rusų pinigus, tai čia jų reikia paklaust.“
„Kodėl Lietuvoje to pelningumo nėra? Atsakymas: reklamos pinigai. Kodėl jie iš spaudos išeiną? Dvi priežastys: nes rinka maža ir nepakankamai skaidri. O skaidrumu niekas Lietuvoje iki galo nesirūpina. Konkurencijos tarnyba žiniasklaidos bijo, politikai žiniasklaidos bijo. Jeigu mes nekalbėsime apie tas sistemines problemas, o tik pasidalinsime padūsavimais, kad žiniasklaida miršta, mes tik prisidėsime prie tų bailių politikų“, - tikino E. Eigirdas.
Šiuo metu 1,7 mln. gyventojų naudojasi internetu, tad galima daryti prielaidą, kad internetinė žiniasklaida tampa kone pagrindiniu informavimo šaltiniu.
