„Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2012 m. sudarė 85,1 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,6 proc., nuo piktybinių navikų – 19,5 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,9 proc. visų mirusiųjų.“ – teigia Mirties priežasčių registro pareigas laikinai einanti Vilė Cicėnienė.
Tai paaiškėjo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registrui apibendrinus 2012 m. duomenis.
2012 m. 100 000 gyventojų teko 1370,2 mirusiojo (2011 m. – 1355,2/100 000 gyventojų).
2012 m. Lietuvoje mirė 20 691 vyras, lyginant su 2011 m. – 253 vyrais mažiau. Vyrų mirtingumo rodiklis 2012 m. buvo 1503,5/100 000 vyrų (2011 m. – 1501,0/100 000 vyrų). Daugiausia (47,8 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Kas trečio mirusio vyro pagrindinė mirties priežastis buvo išeminė širdies liga, kas dešimto – smegenų kraujagyslių liga.
Nuo piktybinių navikų 2012 m. Lietuvoje mirė 4 468 vyrai, t. y. 21,6 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų.
13,5 proc. visų 2012 m. mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 2 790 vyrų, 57,7 proc. mirė nuo nelaimingų atsitikimų – transporto įvykių, nukritę, paskendę, apsinuodiję, – 27,0 proc. nusižudė. 2012 m. vyrų mirtingumo rodiklis nuo išorinių mirties priežasčių (202,7/100 000) lyginant su 2011 m. išlieka nepakitęs. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3,2 karto daugiau vyrų negu moterų.
Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2012 m. nuo jų mirė 1 160 vyrų, t.y. 5,6 proc. visų mirusių vyrų.
2012 m. Lietuvoje mirė 20 247 moterys. Moterų mirtingumo rodiklis 2012 m. buvo 1256,4/100 000 moterų (2011 m. – 1230,6/100 000 moterų). Daugiausia moterų (65,6 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.
Nuo piktybinių navikų 2012 m. mirė 3 530 moterų ir sudarė 17,4 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, skrandžio ir storosios žarnos piktybinių navikų.
Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2012 m. mirė 905 moterys ir sudarė 4,5 proc. visų mirusių moterų. Moterų, taip pat kaip ir vyrų, mirčių nuo virškinimo sistemos ligų dažniausios priežastys yra lėtinės kepenų ligos.
Nuo išorinių mirties priežasčių 2012 m. mirė 870 moterų ir sudarė 4,3 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių rodiklis 2012 m. buvo 54,0/100 000 moterų ir lyginant su 2011 m. beveik nepakito.
2012 m. mirė 124 1–17 metų amžiaus vaikai (83 berniukai ir 41 mergaitė). 100 000 šio amžiaus vaikų 2012 m. teko 23,9 mirusiojo. Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys buvo išorinės mirties priežastys (53,2 proc.), piktybiniai navikai (15,3 proc.) ir nervų sistemos ligos (9,7 proc.). Nuo išorinių mirties priežasčių 2012 m. mirė 44 berniukai ir 22 mergaitės.
2012 m. mirė 118 kūdikių (vaikų iki 1 metų), lyginant su 2011 m. – 26 kūdikiais mažiau. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (43,2 proc.), įgimtos formavimosi ydos (28,8 proc.) ir kvėpavimo sistemos ligos (7,6 proc.).
Duomenys Mirties priežasčių registre kaupiami iš medicininių mirties ir medicininių perinatalinės mirties liudijimų bei kitų mirties faktą liudijančių dokumentų. Nuo 2011 m. mirties priežasčių kodavimui yra naudojamas Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM). Pagrindinė mirties priežastis išrenkama vadovaujantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos metodinėse rekomendacijose nurodytomis kodavimo taisyklėmis bei automatinio mirties priežasčių kodavimo sprendimų lentelių taisyklėmis. Mirties priežasčių statistinė informacija apima mirusius Lietuvos Respublikos nuolatinius gyventojus. 2010 – 2011 m. rodikliai skaičiuoti naudojant gyventojų skaičių, perskaičiuotą remiantis 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis.
