Dažniausiai meškos suvalgo iki 75 proc. lašišų, kurios salos upėmis plaukioja iki rugpjūčio pabaigos. Na, o kuomet ši didelė baltymų pasiūla išnykdavo, lokiai pradėdavo misti uogomis, kurios paprastai sunokdavo rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje.
Tačiau, dėl pasaulinio atšilimo temperatūra Aliaskoje pakilo ir uogų nokimo sezonas prasideda jau liepos 14 d.
Renkasi uogas, o ne lašišas
Kaip paaiškėjo naujo tyrimo metu, kuomet meškoms iškilo galimybė rinktis tarp dviejų patiekalų, jos pasirinkdavo uogas, o ne žuvis.
Mokslininkų analizė parodė, kad šios uogos kiekvieną dešimtmetį sunokdavo 2,5 dienomis anksčiau.
„Tais metais, kuomet Aliaskoje imta fiksuoti anomaliai aukšta pavasario temperatūra, uogos, užaugdavo keletu savaičių anksčiau, ir tapdavo prieinamos meškoms jau tada, kai lašišos vis dar būdavo upėse”, – rašo jie.
Todėl lokiai paliko lašišų neršto vietas, kuriuose jie paprastai sugauna 25-75 proc. lašišos, ir patraukė prie uogų gretimose kalvose.
Šis elgesys susilpnino simbolinę plėšrūnų ir grobio sąveiką ir greičiausiai pakeitė daugelį ekologinių funkcijų, kurias sudarė lokiai gaudantys lašišas.
Lašiša išliks racione
Jei šios tendencijos tęsis, iki 2070 m. uogos bus prieinamos dar per lašišų gaudymo sezoną.
Tačiau mokslininkai pridūrė, kad pakrantėse gyvenančios rudosios meškos ir toliau priklausys nuo lašišų veislių, nes joms reikės patenkinti didelį energijos poreikį.
Tyrėjai iš Oregono valstijos universiteto, Montanos universiteto ir kitų institucijų teigė, kad klimato kaita organizmuose pakeitė sezoninius gyvenimo ciklus visoje planetoje.
Mokslininkai mano, kad lokių perėjimas prie uogų gali turėti neigiamą ekologinį poveikį.
„Klimato kaita keičia sezoninį biologinių įvykių laiką, veiksmingai pertvarkydama galimą rūšių sąveiką”, – pridūrė mokslininkai.
Lokiai pakeitė lašišų valgymo įpročius ir perėjo prie uogų taip galimai sutrikdydami ekologinį ryšį.
