ar galima paprastiem žmoniems suprasti prieškari vieni važiavo i rusja apsaugos o dabar dėl pavgtų liaudies turtų prašos kitos vastybės apsaugos

dar ne karo pradžia tik liežuvnikų darbas

melo liežuvis ilgas

maladėc dar karo nebus hitlerio palikuonims dar daug reikės stengtis žmonija naikinti nes ginklai kaupiasi o išbandyti reikia tik viens kitų bijo nes tam kare neišsisaugos nei vadovai

pykit nepykit bet rusija prie savo sienos hitlerio palikuonių neprisileis perdag aukų patyrė praitam kare turi būti atsargūs nes demokratija be karo užgrobimas valstybės

mikaldos knygoje rašoma triačiasis pasaulinis kils iš nežinomos valstybėlės Krymas lietuva atkrinta kur dabar karo kurstytoljai sukurs karo židinį karui nes ginklų prekyba vallstybei didžiausias pelnas ne karvėm ar blokadinėm ožkom

Sprendžiant pagal kai kurių valstybių (Šiaurės Korėja, Sirija, Mongolija, Armėnija, Venesuela, Kirgizija, Kazachstanas, Afganistanas ir Baltarusija) požiūrį į rusišką „referendumą“ Kryme, pradžiai reikėtų pravesti analogiškus referendumus bent jau Sirijos ir Afganistano atskiruose regionuose. Ar ir juos pripažintų :)

ir vėl skelbiamas melas, kažkokia ukrainietiška špargalkė nufotografuota..... Europos sienų keitimą pradėjo jankiai ir ES užpuolę ir išdraskę Jugoslaviją bei pripažnę Kosovo krašto užgrobimą ir pavadinę jį teisėtų..... nesuprantu kam reikalinga ta melo ir dezinformacijos lavina, nemanau kad žmonės durni ir neatsirenka kas yra kas..... rašykit geriau apie tai, kad tuoj Lietuvoje neliks kam gyvent, jau nekalbu kad neliks kam dirbt.....

Neatmestina, kad Krymas gali ateityje tapti pasipriešinimo Rusijos imperijai simboliu. Jei žvelgti į pusiasalio istoriją, tai ji ne tik labai įdomi, bet ir perspėjanti apie tai, ką gali padaryti okupacinis režimas su vietinių gyventojų atskiromis tautinėmis grupėmis. Krymas pagal carinės Rusijos ir Turkijos sutartį turėjo teisę į neutralumą. Rusija tą sutartį sulaužė, o Kryme gyvenusius totorius beveik totaliai išnaikino arba privertė bėgti į kitas šalis. Antrą kartą Krymo totoriai buvo išvežti po Antrojo pasaulinio karo jau sovietinio režimo. Jie visi nenusižudė, kaip Masado vadovaujami žydai - sikarijai ir net sugebėjo po Sojūzo subyrėjimo išsikovoti teisę grįžti į savo istorinę tėvynę. Būtų labai liūdna, kad ši V.Putino režimo įvykdyta okupacija galutinai paskandintų Krymo totorių viltis puoselėti savo tautos kalbą ir kultūrą kartu su kitomis Ukrainoje gyvenančiais ukrainiečiais bei kitų tautų bendrijomis.

Prisiminimai apie imperijų vykdytus Pasaulio padalinimus lietuviams yra ypač skaudūs. Tai vyko dviejų imperijų - fašistinės ir stalininės slaptame suokalbyje abipusiu pritarimu. Esame Europos Sąjungos nariai. Tikėtis, kad demokratinės šalys bandys pratęsti slaptų suokalbių istoriją, nėra jokios logikos. Kremlius lieka gan vienišas, vis labiau pats save izoliuoja ir jam belieka tik sava žiniasklaida, kuri nuolat demagoginiais ir melo išpuoliais kursto rusų tautą prieš kitas tautas. Ta nyki propaganda veikia, tačiau manau, kad nepaliečia sveikų tautos šaknų, kurios po tokios karinės ekspansijos gali dar labiau sutvirtėti.

Vis sunkiau mūsų žiniasklaidai rasti Pasaulio kairiojoje spaudoje V.Putino agresiją pateisinančius rašinius ir vis daugiau žinomų rusų pasako savo nuomonę, smerkiančią agresiją prieš kaimyninę Ukrainą. Tai nemaža parama "Pomaidaninei" Ukrainai, kurios vienybė stiprėja ne savaitėmis, o dienomis. Su putiniška Rusija ukrainiečių tauta nebedraugaus niekada. Tenka viltis, kad iš vidaus pūvantis V.Putino režimas sužlugs. Sąlygos tam, silpstant ekonominėms galimybėms ryšium su tokia vykdoma politika, vis ryškėja. Rusijos verslo magnatai gali surasti tokį statytinį, kurio aplinkoje "otkatiniai" atskaitymai bus mažesni ir tokie kariniai vojažai nebus planuojami bei vykdomi. Kol kas jie gelbsti savo milijardus dolerių slėpdami juos užsienio bankuose. Kai kurių lėšos juose jau "užšaldytos". Nesvarbu ką tokie čiauška į eterį, kaip jiems V.Putino karinės agresijos proveržiai Čečėnijoje, Gruzijoje ar Ukrainoje patinka. Gali būti, kad net visai tokia politika normaliam verslui vystyti nepalanki, tad ir atsakas į ją gali būti adekvatus.