Lietuva teisingumo ministro siūlymu pateiks savo poziciją dėl Europos Bendrijų teisingumo teisme skubos tvarka nagrinėjamos bylos, kuri susijusi su klaipėdietės Ingos Rinau bylinėjimusi dėl dukters globos.
Moteris Lietuvos teismų prašo nepripažinti Vokietijos teismo sprendimo dalies, kuria mažametės tėvui buvo priskirta globa, o motina įpareigota vaiką grąžinti į Vokietiją.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nusprendęs kreiptis į Europos teisingumo teismą, prašydamas priimti prejudicinį sprendimą ir išaiškinti Europos Sąjungos teisės normas L.Rinau perdavimo į Vokietiją byloje.
Civilinės bylos nagrinėjimas iki sprendimo gavimo sustabdytas. Tai reiškia, kad mažametė L.Rinau laikinai palikta Lietuvoje.
Ministras išdėstė numatomas Lietuvos pozicijos kryptis bei principines nuostatas minėtoje byloje, pirmadienį pranešė Teisingumo ministerija.
Pasak pranešimo, esminis klausimas - šiuo metu yra du vykdytini teismo sprendimai (Lietuvos ir Vokietijos dėl vaiko grąžinimo į kilmės valstybę - Vokietiją.
Pažymėta, kad Tarybos reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo nereguliuoja situacijos, kai dėl to paties klausimo priimti du teismo sprendimai.
Atsižvelgiant į tai, buvo pateiktas pasiūlymas palaikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iškeltą abejonę dėl Vokietijos teismo jurisdikcijos vaiko grąžinimo byloje. Tačiau kartu pažymėta, kad Reglamento nuostatos ir valstybių narių teisminio bendradarbiavimo, teismo sprendimų ir savitarpio pripažinimo, teismų abipusio pasitikėjimo principai reikalauja, kad Lietuva tiesiogiai pripažintų kilmės valstybės (Vokietijos) teismo sprendimą ir vykdytų be jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą.
Dėl dukters I.Rinau kovoja porą metų. Oranienburgo teismas 2007 metų birželio 20 dienos sprendimu nutraukė I.Rinau ir Vokietijos piliečio Michaelio Rinau santuoką. Po skyrybų tėvui priskirta dukters globa, todėl Lietuvoje buvusi motina buvo įpareigota parvežti ir palikti vaiką tėvo globai.
Oranienburgo teismo sprendimą I.Rinau buvo apskundusi Brandenburgo Žemės Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis paliko galioti ankstesnį Oranienburgo teismo sprendimą, kad mergaitė turi būti atiduota šioje šalyje gyvenančiam tėvui 38 metų M.Rinau, nors jis dukters neaugino, o ši kalba tik lietuviškai.
Šeimos problemoms iškilus į viešumą, Lietuvoje kilo skandalas - politikai, teisininkai ėmė aiškintis, ar vaiko interesams valdininkai atstovavo deramai. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) nusprendė, jog Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada, kad Luisa gali būti grąžinta į savo kilmės šalį Vokietiją, pas jos tėvą, buvo netinkamai suformuluota ir padarė žalą vaiko interesams.
Mažosios Luisos Rinau gynėjai Vokietijos ambasados atstovams yra įteikę peticijos ,,Už Luisą" parašų paketą, skirtą Vokietijos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Lietuvoje Volkeriui Heinsbergui.
Visuomenė jautriai reagavo į motinos norą auginti savo dukrą - internetinėje erdvėje platinamą peticiją ,,Netylėk" pasirašė tūkstančiai vyrų ir moterų.
