Per metus reikšmingai – nuo 9,9 proc. iki 17,9 proc. – daugėjo verslininkų, apyvartos kapitalą siejančių su gebėjimu planuoti ir jį kryptingai valdyti. Nors didžiausią reikšmę teikiančių Lietuvos ekonomikos situacijai išliko daugiausiai, taip manančių mažėjo nuo 52,4 proc. iki 44,8 procento.
Tokias tendencijas atskleidė „Danske bank“ užsakymu atlikta įmonių savininkų ir vadovų apklausa.
„Danske Bank“ verslo bankininkystės tarnybos direktorius Dinas Petrikas teigia, kad verslo nuotaikas lėmė finansų krizės patirtis.
„Šandien net ir teigiamų makroekonominių tendencijų bei pozityvių ekonomistų prognozių kontekste, verslas išlieka atsargus. Vis dėlto pamažu verslininkai perima iniciatyvą – daugiau dėmesio skiria detalesniam planavimui ir kryptingam apyvartinio kapitalo valdymui“, – kalbėjo finansų ekspertas.
Dauguma įmonių šiais metais didino pardavimus, tačiau maža dalis jų nurodo, jog turi erdvės atpalaiduoti apyvartos kapitalą keičiant atsiskaitymo sąlygas su tiekėjais ir pirkėjais ar efektyvinant kaštus.
Vis dėlto D. Petrikas pastebi, kad verslininkai jaučiasi stabiliau – įmonių savininkai ir vadovai nurodo ne vieną priemonę, kurios pirmiausia imtųsi susidūrę su apyvartinos kapitalo sunkumais.
„Nemaža dalis įmonių artimiausiu metu planuoja ieškotis išorinių finansavimo šaltinių – tikėtina, jog šalia investicijų projektų finansavimo augimo, didės ir apyvartinio kapitalo finansavimas“, – teigė jis.
Pasak D. Petriko, vertindami antrąjį metų pusmetį, verslininkai atsitiesia, tačiau įdėmiai stebi aplinką – mažiau nei trečdalis (29,4 proc.) sako esantys užtikrinti dėl ateities. Dauguma įmonių savininkų ir vadovų (63,1 proc.) yra linkę manyti, jog kitų, toje pačioje srityje veikiančių, įmonių padėtis nesiskiria nuo jų.
