Šalies valdžiai nuo šių metų finansiškai uždraudus naujų politinių jėgų veiklą ir kilus grėsmei sąžiningiems Seimo rinkimams 2012 metais, Krikščionių partija šiandien išsiuntė atvirą laišką ES vadovams, atsakingiems už demokratijos priežiūrą (p. Viviane Reding, Europos komisijos pirmininko pavaduotojai, Teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės komisarei, taip pat p. Juan Fernando Lopez Aguilar Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkui).
Siekiant paskatinti valdančiuosius politikus patiems pašalinti pavojingus demokratijos pažeidimus, laiško projektas prieš du mėnesius buvo viešai paskelbtas. Lietuvos vadovai buvo įspėti, jog laiškas ES institucijoms bus išsiųstas, jeigu prasidėjus Seimo pavasario sesijai valdantieji neteiks būtiniausių įstatymo pataisų, kurios pagal vakarietiškus standartus garantuotų partijų konkurenciją ir sąžiningus parlamento rinkimus, skatintų valdančiasias partijas atstovauti paprastų piliečių teisėtus interesus.
Viešame laiške pažymima, „kad atkūrusi Nepriklausomybę, Lietuvos Respublika du dešimtmečius nuosekliai plėtojo demokratiją, tačiau prieš rinkimus dabartinė administracija pradėjo riboti atvirą visuomenę ir siekti reguliuojamos demokratijos elementų. Iki artėjančių Seimo rinkimų likus mažiau nei metams, buvo skubiai priimtos nedemokratiškos politinių partijų finansinės veiklos reguliavimo įstatymų pataisos, kuriomis stabdoma naujų politinių partijų veikla, uždraudžiant joms gauti bet kokią veiklai reikalingą finansinę paramą“.
Krikščionių partija atkreipia dėmesį, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo redakcijai, vienoms partijoms numatomos milijoninės valstybės biudžeto lėšos, o naujoms partijoms ne tik neskiriama valstybės parama, bet ir uždraudžiama gauti net menkiausią finansinę paramą iš fizinių ir juridinių asmenų. Taip pat realiai uždrausta ir kandidatams patiems finansuoti savo rinkimų kampaniją. Nebeturėdamos teisės gauti jokio finansavimo, tokios partijos ir kandidatai faktiškai nebegali veikti, ruoštis ir realiai dalyvauti artėjančiuose rinkimuose. Rinkimai negalės būti demokratiški ir sąžiningi, jei juose realiai galės dalyvauti tik vadinamosios „valstybinės“ partijos.
Be to, laiške pažymima, „jog korupciniai santykiai valdžios sluoksniuose kyla ne tiek dėl viešai deklaruojamo (teisėsaugai, žiniasklaidai ir visuomenei žinomo) partijų rėmimo, kiek dėl konkrečių valdančiųjų politikų ir pareigūnų piktnaudžiavimų“. Draudimas teikti partijoms viešai deklaruojamą rėmimą, manoma, tik skatins papirkinėti pavienius valdančiuosius politikus, ypač įtakingus Vyriausybės atstovus. „Korupcijos derėtų ieškoti ne naujose opozicinėse jėgose, bet valdžios sluoksniuose“, - teigiama Krikščionių partijos kreipimesi.
Minėtame laiške pažymima, kad šiais metais Lietuvos gyventojų savanoriškai skiriamos partijoms 1 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio lėšos partijas pasieks jau pasibaigus rinkimams.
Krikščionių partija taip pat priekaištauja dabartinei valdžiai dėl bandymų diskriminuoti mažiau uždirbančius piliečius, apribojant jiems galimybę savarankiškai kandidatuoti Seimo rinkimuose. Minėtas įstatymas numato, jog prasidėjus rinkimų kampanijai, fizinis asmuo gali paaukoti tik savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, o tokia auka negalės viršyti 10 procentų jo už praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų. Mažiau uždirbantis pilietis ar vidutinis pensininkas, kuriam leistina 10 procentų aukos riba nuo metinių pajamų sudarys apie 1.000,00 litų, savarankiškai rinkimuose negalės dalyvauti, nes jam nuosavais pinigais nebus leidžiama sumokėti net rinkimų užstato, kuris siekia 2.120,00 litų, taip pat iš santaupų finansuoti savo paties rinkimų kampaniją. Tokiu būdu šiuose rinkimuose apie pusę piliečių, kurie gauna mažesnes pajamas, gali būti diskriminuojami dėl turtinės padėties, taip pažeidžiant pamatinius demokratijos principus.
Krikščionių partija mano, „kad Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo naujosios nuostatos nepagrįstai suteikia privilegijas iki šiol valstybės remtoms politinėms partijoms ir turtingesniems piliečiams, užkerta teisines galimybes naujų politinių jėgų iškilimui, vienodai partijų ir piliečių konkurencijai demokratinėje visuomenėje. Jei nebus demokratizuotas naujai priimtas politinių partijų finansavimo įstatymas, šį rudenį vyksiantys rinkimai į Lietuvos Respublikos parlamentą, nebus pakankamai laisvi ir sąžiningi. Juose rungsis ne realūs kandidatai ir partijos, o milijoniniai reklaminiai produktai“.
Krikščionių partija paprašė ES institucijas pateikti išvadas ir pareikšti nuomonę dėl minėto Lietuvos naujojo įstatymo nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintiems pamatiniams vakarietiškos demokratijos principams ir Pagrindinių teisių chartijoje nustatytoms teisėms, t.y. :
- ar galima riboti nusikaltimų nepadariusios naujos partijos ar partijos, kuri praėjusiuose rinkimuose nesurinko 3 procentų rinkėjų balsų, politinę veiklą ir dalyvavimą rinkimuose, draudžiant jai iš fizinių ir juridinių asmenų priimti aukas net ir tuo atveju, jei jai neskiriama valstybės finansinė parama, t.y. atimant teisę gauti finansinę paramą iš bet kokių šaltinių?
- ar iš gyventojų pradėjus gauti savanoriškai skiriamą partijoms 1 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalį, nebus suteiktos išskirtinės privilegijos toms partijoms, kurios pagal galiojantį įstatymą bus papildomai tiesiogiai finansuojamos iš valstybės biudžeto?
- ar pagrįstai ribojama pilietinė teisė būti renkamam į šalies parlamentą turtiniu pagrindu, draudžiant mažesnes (nei yra vidutinis atlyginimas) pajamas gavusiems asmenims savo lėšomis sumokėti užstatą už teisę savarankiškai kelti savo kandidatūrą vienmandatėje apygardoje rinkimuose į šalies parlamentą ir iš sukauptų santaupų patiems finansuoti savo rinkimų kampaniją?
- ar visiškai uždraudus partijoms priimti viešai deklaruojamas ir privalomai skelbiamas aukas iš juridinių ir fizinių asmenų, nebus skatinamas paslėptas pavienių valdančiųjų politikų ir pareigūnų papirkinėjimas.
Krikščionių partija supranta, jog tokie priekaištai dėl galimo demokratijos pažeidimo nedaro garbės Lietuvos politinei valdžiai. Tačiau dar didesnę žalą gali patirti šalies piliečiai, jei valstybė pasuktų iš demokratijos kelio, o partijos taptų uždaromis finansinėmis grupuotėmis.
V. Žiemelis
