Tėvai, savo atžalas norintys leisti į kitai savivaldybei priklausančius darželius, – visos šalies problema, kurią bus bandoma spręsti įvedant darželinuko krepšelį. Panevėžio rajono gyventojams belieka tikėtis, kad jis galutinai nesukiršins miesto ir rajono valdžių.
Miesto valdžia dar praėjusiais metais nusprendė į savo lopšelius-darželius naujai nebepriimti vaikų iš rajono, jei už juos nemoka rajono Savivaldybė. Tad užmiestyje gyvenantiems tėvams teko savo atžaloms skubiai ieškoti vietų rajono darželiuose.
Pinigus ims iš tos pačios kišenės
Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Ilonos Grigaravičienės duomenimis, iki šiol daug vaikų nepatenka į ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir tai nėra vien tik didžiųjų miestų problema – ji esą aktuali ir mažesniems miestams, ir kaimo vietovėms, kur, miestams nebepriimant mažylių „iš užribio“, darželiuose ėmė trūkti vietų. Bėda ir tai, kad skirtingose savivaldybėse vaiko išlaikymas darželyje kainuoja skirtingai. Ir šis skirtumas didžiulis – nuo 2 iki 16 tūkstančių litų.
Kadangi panaši situacija yra kone visuose šalies rajonuose, nuspręsta bent iš dalies bandyti ją išspręsti nuo Naujųjų metų įvedant ikimokyklinio ugdymo krepšelį. Jis finansuos 4 ugdymo valandas per dieną. Kitą dalį turėtų pridėti darželio steigėjas – t. y. vietos valdžia.
Ministerijos vyriausiosios specialistės teigimu, esą iš pradžių savivaldybės prieštaravo dėl tokių pokyčių, mat pinigai krepšeliui bus paimti iš jų biudžetų ir sugrąžinti jau kaip tikslinės lėšos, t. y. juos bus galima naudoti tik konkrečiam poreikiui – ikimokyklinukų ugdymui. Tačiau, anot I. Grigaravičienės, dabar pradedama su tuo pamažu taikytis.
Derasi beveik metus
Įsitikinti, ar krepšelio įvedimas išties padės lengviau spręsti ir vaikų priėmimą į kitoms savivaldybėms priklausančias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, galima bus tik tuo atveju, jei savivaldybės – miesto ir rajono – sugebės dėl jo susitarti tarpusavyje. Dviejų Panevėžio valdžių atstovams to padaryti, deja, nesiseka jau beveik metus. Todėl miesto Savivaldybės vadovai kreipėsi pagalbos į Švietimo ir mokslo ministerijos specialistę I. Grigaravičienę. Mero Vitalijaus Satkevičiaus teigimu, reikėtų kokios nors ministerijos direktyvos arba didesnių krepšelio lėšų tam, kad net ir valdininkams nesusitarus tarpusavyje rajono vaikų priėmimas į miesto lopšelius-darželius nekirstų pastarajam taip skaudžiai per kišenę. Esą net ir krepšelio ugdymo valandas padidinus nuo 4 iki 6–8 Panevėžio biudžetą užgulsianti našta palengvėtų. Nors, kita vertus, vėl leidus rajono vaikams grįžti į miestą, išsispręstų viena aktuali – pustuščių darželių – problema, mat kai kurios ikimokyklinio ugdymo įstaigos neužpildytos 70 procentų ar net mažiau.
Miesto vadovai sako suprantantys, kad sunkmečiu ir rajono Savivaldybei sunku skirtis su savo lėšomis (nors, ministerijos skaičiavimais, kaime vaikų išlaikymas yra brangesnis nei mieste), tačiau nusileisti irgi nenori.
Rajono Savivaldybės vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas „Panevėžio balsui“ teigė, kad nesutariama dėl paprastos priežasties – neva kolegos mieste yra užsiprašę per didelės sumos, viršijančios 1000 litų vienam rajono vaikui. „Tai daug“, – purtė galvą vicemeras.
„Be to, nesuprantama, kodėl, jei mūsų vaikas neina į miesto darželį, nei šildymo išlaidos, nei personalo skaičius nesumažėja, o jei eina – nepadidėja“, – gūžčiojo pečiais V. R. Gritėnas.
Tiesa, už tuos vaikus, kurie miesto darželius pradėjo lankyti anksčiau, nei miesto politikai priėmė sprendimą nebepriimti jų, rajono valdžios neprašoma susimokėti – šie vaikai ir toliau ugdomi bei prižiūrimi už miesto pinigus.
Kartais ir pasiskundžia
Į Panevėžio darželius daugiausia vežiojami priemiestyje gyvenantys vaikai. Tėvai važiuoja į darbą, kartu nuveža ir vaiką. Laisvų vietų, anot rajono mero pavaduotojo V. R. Gritėno, yra ir už Panevėžio ribų esančiuose darželiuose, tačiau ar užmiesčio gyventojams patogu ten leisti savo vaikus – tai jau visiškai kitas klausimas.
Skundą dėl to jis teigė girdėjęs tik vieną. Šeima gyvenamąją vietą buvo deklaravusi rajone, o gyveno mieste, ir nuomojamo būsto šeimininkai neleido gyvenamosios vietos deklaruoti jų būste.
„Čia buvo miesto problema, ne mūsų“, – V. R. Gritėnas įsitikinęs, kad miestas turėjo padėti šeimai išspręsti gyvenamosios vietos deklaravimo klausimus.
Kol kas nutarta, kad bus laukiama krepšelio įvedimo ir tada bus skaičiuojama, kiek rajono Savivaldybei reikėtų primokėti miestui už savo vaikų ugdymą.
