„Kol kas to nejaučiame, bet galvoju, kad pajusime – dėl nulinės tolerancijos taikymo Kinijoje masiškai uždaromos darbo vietos, uostai, terminalai. Kadangi kroviniai iš Kinijos keliauja ilgiau nei mėnesį, pasekmes dėl to mes jausime šiek tiek vėliau, paaštrėjusi situacija turėtų atsiliepti krovinių pristatymo terminams, jie vėluos“, – BNS teigė Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Anot V. Šileikos, praėjusiais metais suprastėjus Lietuvos ir Kinijos prekybai smuko tik eksporto apimtys, tuo metu importas nemažėja.
„Importas iš Kinijos į Lietuvą nėra sustojęs, konteineriai ir prekės iš šios šalies keliauja – kad apimtys būtų labai kritusios, negalima sakyti. Kita situacija – su eksportu, kuris yra sustojęs“, – sakė V. Šileika.
Klaipėdos jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas taip pat patvirtino, kad konteinerių srautai iš Kinijos į Lietuvą išlieka tokie pat, kaip anksčiau.
„Jeigu skaičiuosime krovinį, kuris iškraunamas Klaipėdos uoste ir keliauja į Lietuvą ar toliau, aš sakyčiau, jog skaičiai išlieka tie patys – apie 100 tūkst. tonų per mėnesį, bet tai labai aptakus skaičius“, – BNS teigė A. Latakas.
Sparčiai plintant itin užkrečiamai omikron atmainai per pastarąjį mėnesį dešimtys milijonų Kinijos gyventojų vėl patyrė karantiną, apribotos kelionės, sutriko gamyba, o Šanchajus, kuriame yra didžiausias pasaulyje jūrų uostas, tapo didžiausio šalyje protrūkio epicentru.
Į Lietuvą iš Kinijos importuojamos plataus vartojimo prekės, žaliavos, įrengimai, komplektuojančios detalės, kitos prekės.
Kinija pernai rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, ji išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, todėl lietuviški kroviniai negali patekti į šalį.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui pernai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą.
Kinijoje per parą užregistruota daugiausiai nuo pandemijos pradžios COVID-19 atvejų
Kinija trečiadienį paskelbė per parą užregistravusi daugiau kaip 20 tūkst. COVID-19 atvejų – daugiausiai nuo pandemijos pradžios.
Užsikrėtimų bangos centre yra Šanchajus, nors jame paskelbtas griežtas karantinas.
Daugėjant užsikrėtimo atvejų, šalies vykdoma politika „nulis COVIDo“ patiria didžiulį spaudimą.
Iki kovo Kinijai staigiai įvedamomis lokalizuotomis karantino priemonėmis, masiniu testavimu ir griežtu tarptautinių kelionių varžymu pavykdavo per parą užregistruojamų naujų užsikrėtimo atvejų skaičių išlaikyti mažą.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis per parą išaiškinama tūkstančiai naujų atvejų, o pareigūnai sako netoli Šanchajaus aptikę itin užkrečiamo omikron varianto mutaciją.
Per parą Kinijoje užregistruoti 20 472 užsikrėtimo atvejai, bet naujų mirties dėl CVID-19 atvejų nebuvo, sakoma Nacionalinės sveikatos komisijos pranešime.
Tai didžiausias naujų COVID-19 atvejų skaičius, kokį tik yra paskelbę šalies pareigūnai. Tokių skaičių nebūdavo net per pradinio protrūkio Uhane ir aplink jį piką.
Tačiau dauguma naujų atvejų yra besimptomiai.
Vis dėlto Šanchajaus karantinavimo įstaigose pilna žmonių, kuriems testais nustatyta COVID-19, nes miesto pareigūnai griežtai laikosi kovos su virusu protokolų.
Juose, be kitų dalykų, numatytas kūdikių ir vaikų, kuriems testais nustatytas virusas, atskyrimas nuo tėvų, gavusių neigiamą testo atsakymą. Tokia politika kelia daug nerimo ir kančių šeimoms.
Didžiausiame Kinijos mieste Šanchajuje išaiškinta per 80 proc. visų naujų šalies atvejų, trečiadienį sakė miesto pareigūnai.
25 mln. gyventojų turintis miestas praėjusią savaitę etapais uždarė žmones namuose; buvo paniško pirkimo ir masinio testavimo.
Vienas Šanchajaus valdžios aukšto rango pareigūnas pripažino, kad šis finansų centras buvo „nepakankamai pasirengęs“ protrūkiui.
Griežtam karantinui tęsiantis, gyventojai vis labiau pyksta dėl šviežio maisto trūkumo ir judėjimo suvaržymų, o valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad miestas trečiadienį pradės naują visos populiacijos testavimo ratą.
Pandeminis koronavirusas 2019 metų pabaigoje atsirado Kinijoje, Uhano mieste jos centriniame regione. Šalis yra tarp paskutinių pasaulio teritorijų, dar vykdančių politiką „nulis COVIDo“.
Protrūkis įgauna vis reikšmingesnę ekonominę dimensiją: užsidarant gamykloms ir milijonams vartotojų sėdint namuose prognozuojama, kad ūkio augimo tempas mažės.
