Degalų pardavėjai lietuviams dalija šventines dovanėles –benzino kainos pasiekė absoliutų rekordą. Pardavėjai ramina, kad tai –tik brangimo pradžia, o perdirbėjai aiškina, jog kainas Lietuvoje kelia ne jie, o kinai. Tik ekonomistai įžvelgia nepažabojamą monopolijos siautėjimą.
Kalti kinai
Kasmetinis šventinis degalų brangimas šiemet pranoko visus lūkesčius pasiekdamas absoliučius visų laikų rekordus. E95 markės benzino kaina pasiekė 4,4 lito, dyzelino –3,99 lito.
Lietuvos naftos monopolininkės „Orlen Lietuva„ atstovė Aurelija Trakšelienė „Vakaro žinioms“ paaiškino, kad tai – visai nekeista. Kainas kelia kinai.
„Didmeninių naftos produktų kainų kilimo priežastis buvo augančios kainos pasaulinėje rinkoje. Nafta praėjusią savaitę pabrango 16 dolerių už toną, benzinas – 26, o dyzelinas –15 dolerių už toną. Kainų augimą lemia spartesnis, nei prognozuota, JAV ekonomikos atsigavimas, taip pat mažesnės, nei tikėtasi, naftos produktų atsargos. Be to, brangimą lėmė Kinijos ir besivystančių šalių ekonomikos augimas, orai„, –labai akivaizdžias priežastis išdėstė A.Trakšelienė.
Kaltų nėra
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius tikino, kad kainų rekordai degalinių tikrai nedžiugina. „Pasaulinės naftos produktų kainos pakilo į aukštumą ir į tai sureagavo vienintelė Lietuvoje gamykla. O mes, mažmenininkai, neturėjome kito pasirinkimo, kaip įsigyti tą produkciją, kurią ji siūlė“, –teisinosi jis.
Tačiau priminus, kad bendrovė „Lukoil Baltija„ gyrėsi prisipirkusi pigesnių degalų užsienio rinkose, tačiau kai juos atgabeno į Lietuvą, degalai kažkodėl neatpigo, jis tvirtino, jog to tik nepastebėjo žmonės.
„Buvo nušviesta, kad importas nedavė teigiamo rezultato. Tačiau, mūsų asociacijos duomenimis, davė. Pradėjus importuoti iš kaimyninių valstybių, mūsų gamykla kainas regione nuleido“, –tikino jis.
Kodėl Latvijoje ir Estijoje degalai pigesni, L.Vosylius paaiškino paprastai – kalti akcizai. Vis dėlto, kad tai yra melas, įrodo ES pateikiami duomenys: pavyzdžiui, Latvijoje E95 benzinas be jokių mokesčių vakar kainavo 1,89 lito, Estijoje –1,82 lito, o Lietuvoje –1,97 lito.
„Mūsų gamykla taiko gerokai palankesnę kainodarą Latvijai bei Estijai„, –nenusileido jis.
Finansų ministerija „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad nuo Naujųjų kainos šoktelės dar labiau –dyzelinas dėl didinamų akcizų (nuo 947 iki 1043 litų už 1000 litrų) brangs apie 12 centų. Tačiau L.Vosylius tokias prognozes pavadino pernelyg optimistinėmis.
„Manau, jog pameluosime, jei sakysime vartotojams, kad padidinus akcizą litras pabrangs tik 12 centų. Bet mes bent galime džiaugtis, kad nepasiekėme benzino kainos 5 litai už litrą„, –džiūgavo jis.
Tyčiotis nedraudžia
Povilas GYLYS – ekonomistas, profesorius:
Konkurencijos taryba turi atsižvelgti į keletą veiksnių: naftos kainą, kuri siekia apie 90 dolerių už barelį, pelno maržą ir mokesčius. Kodėl, kai nafta kainavo 147 dolerius už barelį, degalų kainos tiek nebuvo pasiekusios? Tada ieškai monopolinio efekto ir priežasčių, kodėl valstybė nesugeba monopolijos kontroliuoti.
Tai gali paneigti tik pats „Orlen“ ir valstybinės institucijos. O jei brangimą lemia įtampa dėl kalbų apie bendrovės pardavimą, tai jau būtų galima traktuoti kaip politinį spaudimą. Bet valstybė turi gintis remdamasi 46 Konstitucijos straipsniu, sakančiu, kad monopolijų galia ribojama saugant valstybės interesą.
Ignas JAČAUSKAS
