Dėl visuotinio atšilimo iki 2100 metų milijonams žmonių gali imti smarkiai stigti maisto ir vandens bei pradėti tirpti ašigalių ledynai, todėl ne vieną šimtmetį kiltų vandenynų lygis, teigiama Jungtinių Tautų (JT) ataskaitos projekte.
Pasak dokumento, didžiausias pavojus kyla skurdiesiems, pavyzdžiui, žemiau Sacharos dykumos esančios Afrikos ir didžiųjų Azijos upių deltų gyventojams.
Įtakingiausių pasaulio klimato specialistų parengtame tyrime, kurį Briuselyje numatoma paskelbti balandžio 6 dieną, teigiama, jog klimato kaita, dėl kurios daugiausia kaltinama žmogaus veikla, jau vyksta, o jos apraiškos įvairuoja nuo tirpstančių ledynų iki anksčiau nei įprastai pavasarį išdygstančių augalų.
"Daugelį natūralių sistemų visuose žemynuose ir kai kuriuose vandenynuose veikia regioniniai klimato pokyčiai, ypač padidėjusi temperatūra", - remdamasi gauta dokumento kopija, praneša naujienų agentūra "Reuters". Ataskaitos projektą dar turės peržiūrėti šalių vyriausybės ir ekspertai.
"Labai tikėtina, kad poveikis didės, padidėjus kraštutinio meteorologinio poveikio dažnumui ir intensyvumui", - nurodoma ataskaitos projekte. Jame teigiama, kad jei vyriausybės imtųsi veiksmų, vis dar būtų galimybių užkirsti kelią didžiausią žalą darantiems atšilimo veiksniams.
Dokumente atkreipiamas dėmesys į grėsmę, kylančią dėl tirpstančių Grenlandijos ir Vakarų Antarkties ledo klodų: dėl to gali pakilti jūrų lygis, pradedant Amazonės džiunglėmis ir baigiant Arktimi išnykti rūšys, o į Jungtinių Valstijų miestus pūstelėti dar baisesnės karščio bangos.
Ataskaitoje rašoma, kad "klimato kaita padidins žmonių, kuriems tiesiogiai grės badas, skaičių", tačiau jo augimą galbūt pristabdys ūkio augimas. Tačiau temperatūrai smarkiai pakilus, bado grėsmė iškiltų mažne 120 mln. žmonių.
