Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Egidijus Šileikis trečiadienį pareiškė atskirąją nuomonę dėl KT išvados, kad Seimo nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Jis mano, kad šie Seimo nariai neverti apkaltos.
Pasak E. Šileikio, „L. Karalius vargiai galėjo padaryti išskirtinį ir ypač grėsmingą konstitucinį nusižengimą (tai tampa pagrindu ne tik netekti mandato, bet ir visam laikui prarasti konstitucinę teisę būti Seimo nariu), kurio objektyvizuota forma – atostogos. Tokių veiksmų atlikimas (t.y. atostogavimas senųjų ir Naujųjų sandūroje) iš dalies turi svarų teisinį pateisinimą – konstitucinę Seimo nario teisę į atostogas“, - rašo E. Šileikis.
Tokią konstitucinę teisę, primena jis, KT pripažino dar 2004 liepos 1 d., o Seimas ligi šiol, kaip rašo teisėjas, neįformino tinkamo teisės į atostogas įgyvendinimo mechanizmo, tad tai laikytina paties parlamento neveiklumu ir neatsakingumu.
E. Šileikis pažymi, kad L. Karalius, atlikdamas veiksmus, dėl kurių jam pradėta byla, nesinaudojo konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, o priešingai – savavališkai nusišalino, už ką ir yra kaltinamas.
A. Sacharuko veiksmai, pasak teisėjo, taip pat vargu ar verti ne tik Seimo nario mandato netekimo, bet ir visam laikui atimtos teisės vėl tapti parlamentaru. Jo veiksmai, kaip pažymi teisėjas, pagal Seimo statuto 22 str. 2 dalį nusipelno įspėjimo, įrašomo į Seimo posėdžio protokolą.
E. Šileikis atkreipia dėmesį į tai, kad abu Seimo nariai išrinkti pirmą kartą ir pripažino pažeidimus. Balsavimo sistema, kaip pabrėžia E. Šileikis, sudaro tokias galimybes, kokia pasinaudojo A. Sacharukas, be to, jis buvo svarstytas Etikos bei procedūrų komisijoje, kur jam pasiūlyta pareikšti įspėjimą.
E. Šileikio nuomone, apkalta yra ypatinga procedūra, kuri negali būti taikoma vien dėl etikos pažeidimų. „Man nežinomas toks Vakarų Europos šalių ypatingos apkaltos procedūros (angl. Impeachment) modelis, kuris būtų taikomas už susistumdymus parlamento posėdžiuose ar nesąžiningą parlamentinį balsavimą“, - baigia teisėjas.
Atskirąją nuomonę pateikė ir KT teisėja Ramutė Ruškytė, kuri akcentavo, kad nėra aiškiai įrodyta, jog faktų vertinimas, nagrinėjant abiejų parlamentarų veiksmus, buvo visiškai teisingas. Ji priminė dar 1999 m. KT nutarimą, kuriame konstatuojama, kad apkaltos procedūra suponuoja teisingą teisinį procesą, kuriame teikiamas dėmesys asmens teisių apsaugai.
Anot R. Rukšytės, KT nenustatė, kad L. Karaliaus veiksmų šiurkštumą įrodo veiksmų pobūdis, laikas, vieta, sistemingumas, pakartojamumas, veiksmus atlikusio asmens elgesys po pažeidimo padarymo. Be to, esą, neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp L. Karaliaus išvykimo bei A. Sacharuko balsavimo jo vardu. Tad Konstitucijos pažeidimas, anot teisėjos, nelaikytinas šiurkščiu.
***
KT nusprendus, kad L. Karalius ir A. Sacharukas pažeidė Konstituciją ir sulaužė parlamentaro priesaiką, Seime vyksta apkaltos procesas. Jis gali užtrukti, kadangi Seimo Statutas nenurodo įpareigojančio proceso baigties termino, o opozicija priešinasi dalies valdančiųjų siekiams kuo skubiau priimti Seimo Statuto pataisas, per apkaltas numatančias atvirą balsavimą. Manoma, kad slaptas balsavimas sustiprintų abiejų Seimo narių galimybes išsaugoti mandatą.
L. Karalius pripažintas pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką dėl to, kad nedalyvavo šių metų sausio mėnesį vykusiuose plenariniuose Seimo ir komitetų posėdžiuose, nes asmeniniais tikslais keliavo po Pietryčių Aziją.
A. Sacharukas panašaus KT verdikto sulaukė, nes 8 kartus balsavo plenariniame posėdyje, pasinaudodamas L. Karaliaus balsavimo kortele.
Kitą savaitę, lapkričio 11 d., Seimas ketina svarstyti galimai šiurkščiai Konstituciją pažeidusių parlamentarų L. Karaliaus ir A. Sacharuko mandatų panaikinimo klausimą. Tai nutarta trečiadienį vykusiame nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje, išklausius Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pateiktą Konstitucinio Teismo (KT) išvadą dėl Seimo narių veiksmų prieštaravimo Konstitucijai.
Pasak I. Degutienės, Seimo statutas numato teisę asmeniui, kuriam taikoma apkalta, atsistatydinti.
A. Sacharukas, žurnalistų paklaustas, ar pasinaudos tokia galimybe, buvo nekalbus, pažymėdamas, kad turi tokią teisę. „Pranešiu, kai apsispręsiu...“, – sakė jis.
Remiantis Konstitucijos 74 straipsniu, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš einamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą 3/5 visų narių balsų dauguma. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.
Jame numatyta, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats ir (ar) per savo advokatą. Jis turi teisę turėti kelis advokatus. Apie pasirinktus advokatus asmuo, kuriam taikoma apkalta, raštu praneša Seimui ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki pirmojo apkaltos proceso Seime posėdžio. Tokiu atveju jie taip pat rašytiniu pranešimu kviečiami į Seimo posėdį. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, ir jo advokatai gali pateikti įrodymų, turinčių reikšmės sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą.
