Regina MUSNECKIENĖ
Ketvirtadienį, tuoj po vidurdienio, Kelmės rajone, Gečaičių kaime, užsidegė javų laukas, kuriame darbavosi kombainai. Išdegė apie pora hektarų javų ir keli hektarai ražienų. Nuostoliai galėtų būti mažesni, jei ne pagalbos klaidžiojimai.
Liepsna įkibo į ražienas
Apie tryliktą valandą laukuose plušantiems Kukečių ūkininko Alberto Meškausko darbininkams trumpam prisėdus papietauti, po to vėl pakilus į darbus, pradėjo degti ražienos.
Paskui liepsnos įkibo į dar nenupjautus javus. Ugnis plito labai greitai. Aukštyn kilo dūmų kamuoliai.
Netoliese dirbę ūkininkai baiminosi, kad gaisras nepersimestų į jų laukus. Tose vietose – neblogos žemės. Derlingumas apie 7 tonos iš hektaro. Būtų patyrę didelius nuostolius.
Be to, laukuose buvo brangios ūkininkų technikos. Galėjo užsidegti kombainai, traktoriai.
Ūkininkas ugniagesių laukė prie plento
Šalia darbininkų buvęs ir gaisro pradžią matęs ūkininkas A. Meškauskas paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. O pats išvažiavo laukti ugniagesių prie plento, kad jie neklaidžiotų ir kuo operatyviau atvyktų gaisro vieton.
Tačiau po keliolikos minučių grįžo taip ir nesulaukęs gaisrinės. Mat, bendrasis pagalbos centras nukreipė juos kitu keliu. Taip rodė bendrojo pagalbos centro žemėlapiai.
Ugniagesiai, jų pačių teigimu, atvyko 14 valandą 11 minučių. Pranešimą iš bendrojo pagalbos centro gavo 13 valandą 48 minutės. Iki laukų ūkininko nurodytu keliu 7 – 8 kilometrai. Penki kilometrai plentu. Išeitų, jog važiavo 23 minutes. Gaisrą likvidavo per 11 minučių.
Tačiau, kol atvyko, spėjo išdegti pora hektarų javų ir apie šešis hektarus ražienų. Kad išdegtų toks plotas, ugniagesių teigimu, ugnis turėjo siautėti apie valandą.
Beje, kelmiškių ugniagesių rūpesčiu, papildomai buvo iškviestos Liolių ir Vaiguvos ugniagesių komandos, nes buvo didelė gaisro plitimo galimybė. Bet jų pagalbos neprireikė. Gaisras dar labiau neišplito, nes nebuvo vėjo.
Gaisro priežastis kol kas nežinoma.
Bendrasis pagalbos centras – vėžlio siuntimas mielių
Kadangi ūkininkas A.Meškauskas pats nesulaukė ugniagesių, jis paprašė dar kartą paskambinti netoliese buvusį rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėją Juozą Rimkų.
Bendrojo pagalbos centro darbuotoja painiojosi. Klausė, ar gaisras Joniškio rajone. Po to Gečaičius painiojo su Micaičiais. Galiausiai išsiaiškinta.
Bandyta skambinti tiesiai į Kelmės priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Čia sužinota, jog ugniagesiai išvyko į Gečaičius kitu keliu – ne plentu, o vieškeliais. Taip nukreipė bendrasis pagalbos centras.
Vakar Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Kęstutis Bivainis redakcijai tvirtino, jog gaisrinė autocisterna buvo nukreipta ir vyko teisingu maršrutu.
Navigacijos sistema, kaip trumpiausią ir greičiausią maršrutą iš Kelmės į Gečaičius, nurodo per Burbaičius link Mockaičių. Esą Bendrojo pagalbos centro dispečeris neprivalo žinoti kelių, kurie nėra pažymėti žemėlapyje ir įtraukti į navigacijos priemones.
Tačiau navigacija – ne visuomet racionali. Ir jos nurodomu trumpiausiu keliu ugniagesiai ne visuomet nuvyksta greičiausiai. Be to, bendrasis pagalbos centras jau yra tarpininkas tarp priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir gaisro židinio.
Pasirodo, kelmiškių pranešimą pirmiausia išgirsta Klaipėdoje. Tuomet peradresuoja į Šiaulius. Šiauliuose dirba dispečerės iš visų rajonų. Jos nežino konkretaus rajono vietovardžių ir kelių.
Skambinantis žmogus, paprastai, būna ištiktas šoko, kartais kalba tarmiškai. Kol susišnekama, kol žemėlapiuose surandamas maršrutas, kol paskambinama rajono, kuriame kilo gaisras, ugniagesiams, kol šie išvyksta gaisro vieton, praeina daug brangių minučių. Per jas ugnis suryja nemažai turto.
