Mažmenine prekyba degalais užsiimantys Lietuvos verslininkai mano, kad Vyriausybė proteguoja vienintelį šalies naftos perdirbimo koncerną "Mažeikių nafta" valdančią Rusijos kompaniją "Jukos" ir dėl to atsisako mažinti muitą arktiniam dyzelinui.
"Asociaciją bei kuro kompanijas stebina tai, kad milijonus litų Lietuvai galintys kainuoti sprendimai yra priimami normaliai jų neapsvarsčius ir neįvertinus visų suinteresuotų pusių argumentų bei pasiūlymų, o kreipiant dėmesį tik į vieną kompaniją", - teigia Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos (LNPMPĮA) prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Jo teigimu, trejus metus galiojantis 15 proc. importo muitas lėmė, kad kiekvienas automobilio savininkas prarado apie 900 litų, iš viso vartotojai - apie 570 mln. litų, o valstybė neteko apie 300 mln. litų biudžeto pajamų. Taip pat, pasak M. Palijansko, buvo padaryta didelės žalos normaliam naftos produktų rinkos funkcionavimui.
LNPMPĮA prezidento įsitikinimu, tai, kad "Jukos" nepritars arktinio dyzelino muito mažinimui, buvo aišku ir prieš atitinkamą klausimą sprendusį Vyriausybės posėdį praėjusį ketvirtadienį (01.16).
"Šiuo atveju sprendimas nemažinti importo muito arktinio klimato dyzelinui buvo priimtas išklausius tik "Jukos" atstovų pažadų kitais metais pakeisti katalizatorius ir pradėti gaminti arktinį dyzeliną. Tačiau kyla klausimas, kodėl nėra išklausomi kitos pusės - potencialių importuotojų - argumentai", - sako M. Palijanskas.
LNPMPĮA manymu, sumažinus importo muitą iki 4,7 proc. ir įvertinus potencialių importuotojų planus importuoti apie 300 tūkst. tonų šviesių naftos produktų, vien muito į valstybės biudžetą būtų sumokėta apie 17 mln. litų.
Preliminariais asociacijos skaičiavimais, 15 proc. importo muito sumažinimas visiems šviesiems naftos produktams lemtų 10 proc. degalų atpigimą. Tai paprastam vartotojui, vidutiniškai per mėnesį degalams išleidžiančiam 250 litų, o per metus - 3 tūkst. litų, leistų sutaupyti 300 litų per metus, kuriuos jis galėtų išleisti savo reikmėms. Tokiu atveju visi vartotojai sutaupytų apie 190 mln. litų.
Kitas nemažas teigiamas fiskalinis efektas, anot asociacijos, būtų nulemtas padidėjusios degalų realizacijos.
Šiais metas, įvertinant 15 centų už litro dyzelino pabrangimą (8 proc.), buvo suskaičiuota, kad dėl to dyzelinių degalų realizacija sumažės apie 20 proc. Įvertinant tai, 10 proc. degalų atpigimas lemtų (skaičiuojant perpus kukliau nei Finansų ministerija) apie 10 proc. degalų suvartojimo augimą, kuris padidintų valstybės biudžeto įplaukas iš akcizo degalams (benzinui ir dyzelinui) apie 90 mln. litų per metus.
Net įvertinus skirtingus akcizo dydžius, Lietuvoje, palyginti su Latvija ir Estija, mažmeninėje prekyboje degalai brangesni 10 proc., nors šalyje veikia naftos perdirbimo bendrovė.
Nuo pernykščio lapkričio vidurio "Mažeikių naftos" gaminamo žieminio dyzelino kokybė gali pablogėti esant žemesnei nei -26 laipsniai Celsijaus temperatūrai, o arktinio dyzelino savybės kinta tik oro temperatūrai nukritus žemiau -40 laipsnių. Lietuvą kausčius speigams, vartotojai skundėsi lietuviško žieminio dyzelino kokybe.
LNPMPĮA vienija šešias prekybos degalais bendroves, tarp jų "Statoil", "LUKoil", "Uno X".
ELTA
