Teisėsauga stoja į rimtą dvikovą su tarptautiniu mastu veikiančiais degalų grobstytojais.
Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje pasklido žinia apie keturis visoje Lietuvoje veikiančios žinomos bendrovės darbuotojus, kurie buvo priversti išbandyti areštinės gultus. Pas juos buvo aptikta daugiau nei 4,5 mln. litų grynaisiais įvairia valiuta.
Po šios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Generalinės prokuratūros bendrai atliktos operacijos skelbta, jog tai viena didžiausių grynųjų pinigų sumų, rastų pas įtariamuosius nepriklausomos Lietuvos kriminalinėje istorijoje. „Ši 4,5 mln. litų suma – tik nedidelis lašas jūroje, nes tų asmenų vykdoma šešėlinė veikla jiems reguliariai padėdavo sukaupti gerokai didesnes sumas“, – „Balsas.lt savaitei“ prasitarė vienas šioje operacijoje dalyvavęs aukštas teisėsaugos pareigūnas.
Diskusijos prie stalo
Tarp gegužės 13-osios vakarą sulaikytų maždaug 40 metų vyrų buvo ir Latvijos pilietis. Taip pat paaiškėjo, kad kai kurie sulaikytieji yra susiję artimais giminystės ryšiais.
Šie asmenys turėjo pogrindyje veikiančius akcizinių degalų produktų sandėlius, iš kurių per Lietuvą į Rusiją, Baltarusiją bei Europos Sąjungos šalis neteisėtai gabeno degalus. „Nors šie žmonės tebuvo tarpininkai, vykdoma veikla jiems sušlavė pasakiškus pinigus. Kol kas tik galime įsivaizduoti, kur jie anksčiau investavo panašaus dydžio sumas“, – kalbėjo operacijoje dalyvavę pareigūnai.
Anot šaltinių, minėti vyrai stebėtinai greitai praturtėjo – visoje šalyje prisipirko prabangių namų, butų, žemės sklypų, važinėjo naujais prabangių markių automobiliais ir nesitikėjo, kad jų aferos bus atskleistos.
Kad tai naujos rūšies šešėlinės ekonomikos atšaka, kuri kelia ypač didelį galvos skausmą ne tik šalies valdžiai, patvirtina ir vienas faktas. Praėjus kelioms dienoms po šios sėkmingos operacijos, Muitinės departamente buvo surengtas pasitarimas, kuriame aptarti transporto priemonių degalų talpyklose vežamų degalų kontrolės klausimai.
Prie apskrito stalo susėdo ne tik įvairių teisėsaugos struktūrų vadovai, bet ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuviškų degalinių sąjungos, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai. Aktyviai diskutuota, kokiomis priemonėmis būtų galima sumažinti šešėlinę kuro rinką Lietuvoje.
Netvarka naftininkų fronte
Šiame pasitarime dalyvavęs asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius pareiškė, kad problemos kyla ne dėl vežėjų veiklos ar jų bakuose įvežamų degalų. Kaip rodo sulaikytos stambaus masto grupuotės veikla, jos kyla naftos produktų prekybos įmonėse.
„Mums naftos prekeiviai siūlo riboti įvežamą degalų kiekį bakuose, tačiau pro šalį švilpia importuojamų degalų sąstatai su cisternomis, valstybei daroma šimtamilijoninė žala, – kalbėjo A. Kondrusevičius. – Negi didieji naftos prekybos milžinai nepastebi, kad šalia jų yra ir šešėlinių, legaliomis įmonėmis prisidengusių degalų importuotojų? Paprastai apie konkurentus jie žino labai daug.“
„Linavos“ prezidentas siūlo atidžiau spręsti tikrąją problemą, ieškant panašiais būdais veikiančių stambių degalų prekeivių grupuočių. „Juk tokius dyzelino kiekius kokiais nors kanalais bandoma realizuoti. Kiek supratau, veikė ir legalios degalinės, gal koks bendradarbiavimas vyko su kitais naftos prekeiviais? Mano akimis, šiam sektoriui vertėtų gerokai išsišluoti savo kiemą ir tik tada badyti pirštais į kitus“, – tvirtino A. Kondrusevičius.
Anot pašnekovo, iniciatyva, kurią neseniai išreiškė Naftos prekybos įmonių asociacija, teikdama siūlymus Seimui ir šalies muitinei apriboti įvežamą degalų kiekį į Lietuvą kuro bakuose iš Rusijos ir Baltarusijos, yra žalinga ir panaši į dėmesį nuo tikrų problemų naftos prekybos sektoriuje nukreipiantį manevrą.
„Asmenys, siūlantys riboti įvežamų degalų kiekį, neįvertina fakto, kad 97 proc. į Rytus važiuojančių sunkvežimių sieną kerta gabendami krovinius, – kalbėjo A. Kondrusevičius. – Vežėjai Rytų rinkose gauna apie 2,5 mlrd. litų pajamų, sumoka mokesčius valstybei, kuria darbo vietas.
Kalbėti apie įvežamų degalų bakuose kiekio apribojimus yra netoliaregiška, nes tokiu atveju tranzitinių krovinių srautas pasuktų per šalis kaimynes ir atimtų dalį krovos apimčių iš Klaipėdos uosto bei logistikos terminalų Lietuvoje.“
Skausminga politika vežėjams
Muitinės departamento viršininko pavaduotojas Šarūnas Ramanauskas „Balsas.lt savaitei“ pabrėžė, kad neteisėtai automobilių kuro bakuose įvežamų degalų negalima laikyti kontrabanda.
Pasak jo, kroviniam automobiliui kirtus valstybinę sieną, muitininkai neretai patikrina, kokio tipo yra transporto priemonėje esantis kuro bakas – gamyklinis ar kitoks.
„Jei sumontuotas papildomas kuro bakas, mes jį laikome nestandartiniu ir visą jame esantį degalų kiekį apmokestiname mokesčiais, – kalbėjo Š. Ramanauskas. – Jei naršydami specialioje duomenų bazėje pastebime, kad transporto priemonė turi du bakus, tarkime, vieną – 300, kitą – 400 litrų, tada jie nėra apmokestinami.“
Pašnekovas pastebėjo, kad pastaruoju metu dažnai diskutuojama dėl degalų kiekio apribojimo, tačiau su Rusija ir Baltarusija yra pasirašyti tarpvyriausybiniai susitarimai, kuriuose teigiama, kad tokie degalai yra neapmokestinami.
„Čia jau prasideda politika ir tai būtų gana skausminga Lietuvos vežėjams, – kalbėjo Š. Ramanauskas. – Tokiu atveju mes pradėtume naudoti iškreiptą konkurencinę veiklą: visi kiti galėtų važiuoti, o mes taikytume saviškiams tam tikrus apribojimus.
Neretai žiniasklaidoje pasirodo žinios, kad taip gabenami kontrabandiniai degalai. Reikėtų akcentuoti, kad krovininė transporto priemonė su pilnais bakais kirsdama sieną pagal tarpvalstybinius susitarimus įvažiuoja legaliai. Tad jokiais būdais negalima vadinti kontrabandiniais degalais.
Dažniausiai mūsų šalyje paplitęs kuro nupylimas ir degalų perdavimas kitai transporto priemonei, siekiant sumokėti mokesčius. Šiuo atveju tokia veika prilygsta neteisėtam naftos produktų realizavimui, o ne kontrabandai.“
42-oji procedūra
Š. Ramanausko teigimu, sukontroliuoti šalies viduje vykstančias machinacijas, kai nupilamas kuras, yra labai sudėtinga.
„Lietuvos vežėjai tiek per Baltarusijos, tiek per Rusijos sieną įsiveža pigesnį kurą, bet stengiasi jį sunaudoti, t. y. jo nesipila Lietuvoje, nes, palyginti su Lenkija ir Latvija, pas mus kuras yra brangesnis, – sakė pašnekovas. – Taip verslas skaičiuoja pelno centus, todėl labiau apsimoka grįžtant iš Rusijos užvažiuoti į Kaliningradą ir pripylus pilnus bakus su jais vežioti krovinius Europos Sąjungos teritorijoje.“
Anot jo, muitininkų akiratyje yra tiriamas atvejis, kai nesąžiningi verslininkai į dyzelį pripylė alyvos ir jis tapo nebe akcizo objektu. Tokių sukčiavimo atvejų, kai pasinaudojama vadinamąja 42-ąja procedūra, laikinai įvežant degalus, turint tikslą juos parduoti kitos šalies rinkoje, sparčiai plinta.
„Kadangi šiuo atveju mastai dideli, tai yra nusikalstama veika. Čia jau Muitinės kriminalinės tarnybos kompetencija, – pasakojo Š. Ramanauskas. – Kaip rodo, dyzelino kainos kitimo tendencijos, galima tvirtinti, kad toks pogrindinis verslas yra paplitęs.“
Anot Š. Ramanausko, net tarptautinių susitikimų metu vis garsiau trimituojama, kad 42-oji procedūra tampa pavojingu nusikalstamu reiškiniu ne tik Rytų, bet ir Vakarų Europos šalyse. Pašnekovas prasitarė, kad artimiausiu metu visuomenei bus paviešinti keli šiuo metu vykdomi tyrimai dėl neteisėtos degalų prekybos, kurioje minimi neteisėti atsiskaitymai grynaisiais pinigais.
TIK FAKTAI
2006-ųjų spalį paskelbtas bene pirmasis atvejis, kai FNTT demaskavo kelis apsukruolius, į Lietuvą nelegaliai įvežusius laivams skirto dyzelino, kurį vėliau sugebėdavo įsiūlyti kelioms degalinėms.
Kaip skelbta spaudoje, tuomet vienas iš kaltinamųjų buvo tauragiškis Gintaras Sprainys. Nuslėpęs savo ankstesnį teistumą, G. Sprainys daugiau kaip prieš dešimtmetį su liberalais bandė patekti į Tauragės savivaldybės tarybą, tačiau, paaiškėjus tamsiems biografijos faktams, jam nepasisekė.
Praradęs viltis sužibėti didžiojoje politikoje, G. Sprainys įvairias instancijas, tarp jų ir Seimo narius, buvo užvertęs raštais, ragindamas aktyviau kovoti su smulkiaisiais vežėjais, kurie atgabena degalus iš Kaliningrado srities.
Tauragiškis aiškino, kad tokia prekyba smukdo Lietuvos ekonomiką. Praėjus kuriam laikui FNTT pareigūnai surinko duomenų, kad G. Sprainys pats nelegaliai gabeno naftos produktus, o smulkieji prekeiviai tapo jo konkurentais.
