„Pagal suplanuotus 2019 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas. Jei būtų prisiimta papildomų ilgalaikių įsipareigojimų, tai jie turėtų būti kompensuojami naujomis priemonėmis, užtikrinančiomis ilgalaikį tvarų pajamų šaltinį“,– pranešime sakė Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi.
Dėl 2019 metais projektuojamo valstybės biudžeto deficito, siekiančio apie 800 mln. eurų, nominali valstybės skola kitąmet atitinkamai didės. 2019 metais planuojamas valdžios sektoriaus perviršis nemažins valstybės skolos, nes jį planuojama kaupti rezervuose. Anot Valstybės kontrolės, santykinė, procentais nuo BVP išreikšta valstybės skola išliks stabili dėl palankaus ekonomikos augimo ir žemos palūkanų normos skirtumo.
Valstybės kontrolės teigimu, būtina apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir kiek dabar gaunamų ciklinių pajamų skirti skolai mažinti.
Anot Valstybės kontrolės, būtent žemas sukauptų lėšų Rezerviniame (stabilizavimo) fonde lygis bei augantis struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas signalizuoja atitinkamai aukštą ir vidutinę riziką, nors dauguma kitų 2017–2019 metų makroekonominių rodiklių rodo žemą fiskalinės rizikos lygį.
Valstybės kontrolės vertinimu, struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas 2018 metais sudarys 0,5 proc. BVP ir bus mažesnis už vidutinio laikotarpio tikslą (1 proc. BVP deficitas). Todėl, rengiant 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, struktūrinio postūmio užduotis pagrįstai nenustatyta.
