Iš pradžių, amerikiečiai kreipėsi į savo kolegas D.Britanijoje, tačiau kaip bebūtų keista, britai pasiūlė kreiptis į Italijoje esančią automobilių dizaino įmonę - „Carrozzeria Ghia“. Šio projekto vadovu tapo Tomas Tjaarda, vienas iš tuometinių „Ghia“ kompanijos dizainerių, kuris visame pasaulyje buvo žinomas kaip „Lancia Marica“ ir „De Tomaso Mustela“ kūrėjas. Tačiau dėl neįvardijamų priežasčių, įpusėjus projektui, amerikiečiai nuleido rankas ir nusprendė prabangaus bei elegantiško projekto atsisakyti.
Šį projektą nuo pat pradžių sekę „De Tomaso“ vadovas Alejandro de Tomaso, nuvyko į „Carrozzeria Ghia“ ir pasiūlė Tomui Tjaarda tęsti „Ford“ užsakymu pradėtą automobilį. Sukirtę rankomis, dvi automobilių kūrimu užsiimančios įmonės iš Italijos, 1970 metais Turino automobilių parodoje pristatė „De Tomaso Deauville“.
Prancūziškas kurortas
Šiuolaikinių, modernių automobilių vardai dažniausiai būna bereikšmiai. Tuo tarpu „De Tomaso“ kompanijos vadovas, Alejandro de Tomaso, naująjį modelį nusprendė pavadinti Prancūzijoje esančio kurorto vardu į kurį jis labai dažnai keliaudavo ilsėtis su savo žmona. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jis norėjo savo modelių gamoje turėti prabangų, komfortišką, elegantišką ir greitą sedaną su kuriuo galėtų nevaržomai keliauti iš Romos į Milaną, ar iš Romos į Ženevą.
„Deauville“ buvo aprūpintas „Ford“ kompanijos 8 cilindrų benzininiu varikliu, kuris padėjo beveik 4,9 litro ilgio sedanui pasiekti 230 km/val. maksimalų greitį. Šis rodiklis leido „De Tomaso“ įkūrėjui visam pasauliui sakyti, jog tai yra vienas greičiausių sedanų pasaulyje. Nors automobilis sugebėjo pasiekti 230 km/val. greitį, tačiau susidomėjimas „De Tomaso Deauville“ buvo labai mažas. Nuo 1971 iki 1985 metų, italai pagamino tik 244 automobilio vienetus. Net ir tais laikais, tai buvo labai mažas rodiklis.
Ironiška, tačiau „De Tomaso“ ant tos pačios platformos sukūrė „Maserati Quattroporte“. Dar vieną, elegantišką, prabangų ir greitą sedaną, kuris kitaip negu „Deauville“, tapo neįtikėtinai populiarus.
