Ketvirtadienį DDT surengė trečiąjį savo koncertą Vilniuje. Grupė jau tris mėnesius gastrolėse, Vilnius – priešpaskutinė koncertinio turo stotelė. DDT – viena iš garsiausių ir ilgiausiai grojančių Rusijos roko grupių. Per beveik trisdešimt savo gyvavimo metų tapo ne vienos jaunesnės grupės įkvėpėjais.
Kontrastingos koncerto dalys
Neįprastas dalykas svečiams iš užsienio – jokios apšildančios grupės, koncerto pradžia stebėtinai laiku. Pirmoji koncerto dalis buvo rami. DDT atliko keletą senesnių savo kūrinių, grupės vokalistas J. Ševčiuk skaitė savo kūrybos eiles. Kilo keista mintis, kad viskas atrodo lyg „Ėjom pro šalį, užsukom netyčia, sugalvojom jums pagroti…“. Tokį įspūdį sudarė tikrai ne kokybė, jai nėra nė mažiausio priekaišto. Tvyrojo paprastumo, jaukumo nuotaika. Muzikantų bendravimas su žiūrovais betarpiškas, visiškai nuoširdus.
Tai buvo įžanga. Antroji dalis – nauja kūryba, su psichodelikos elementais. Poezija lydėjo visas koncerto dalis, kurių iš viso galima išskirti keturias. Akivaizdu, kad jos buvo iš anksto apgalvotos ir tikslingai sudėliotos kontrastinga tvarka: rami (lyriškesnė), greitesnė („sunkesnė“), ir vėl: rami, greitesnė. Pirmosios dvi dalys visiškai vientisos, nebuvo akivaizdžių ribų kur baigiasi viena daina ir prasideda kita.
Muzikantų darbas taip pat vientisas, puikiai suderintas, o koncerte skambėjusios muzikos stilių būtų labai sunku apibūdinti vienu terminu. Buvo dainuojamosios poezijos, klasikinio roko, sunkiojo roko, psichodelikos ir netgi džiazo elementų. Džiazinį atspalvį skambesiui suteikė pučiamieji – trimitas, saksofonas ir fleita.
Skatino gerumą
Jaunystėje pagarsėjęs atviru savo pilietinės pozicijos reiškimu, grupės vokalistas J. Ševčiuk koncerto metu palinkėjo draugystės tarp Lietuvos ir Rusijos, „kad ir kaip politikai stengtųsi mus sukiršinti“.
Taip pat ne kartą nuskambėjo palinkėjimas „Gėrio jums visiems, gėrio. Mylėkite vieni kitus“. Galbūt iš atlikėjų sklindantis nuoširdumas tikrai paveikė publiką. Beveik viso koncerto metu ji buvo stebėtinai rami, kas neįprasta roko koncertams. Jei nedainavo kartu, tai labai atidžiai klausė.
Tarp žiūrovų – ir jaunimas
Didžioji dalis susirinkusiųjų į koncertą, žinoma, vyresnioji karta. Žmonės, kurių jaunystė praėjo dar Tarybų Sąjungoje. Tas laikotarpis dar gyvas jų atmintyje. DDT niekada nevengė dainų tekstais išreikšti savo pilietinę poziciją, galbūt dėl to dažnai buvo vadinami „rusiško roko protu, garbe ir sąžine“.
Bet tarp žiūrovų galima buvo pamatyti ir nemažai jaunimo. Jie tikrai negali prisiminti tų laikų, tuomet tvyrojusių nuotaikų ir suprasti emocijų, kurias paprastiems žmonėms kėlė nebijantys maištauti muzikantai. Jie atėjo vedini ne nostalgijos. Tai rodo, kad DDT kuriama muzika savaip aktuali, įdomi ir dabartinei kartai.
Žadėjo grįžti po dvejų metų
DDT išėjo, bet pažadėjo sugrįžti. Sugrįžti po dvejų metų, su nauja koncertine programa. Lauksime. Bet, kaip ir galima numanyti, atsisveikinusi su publika grupė nebuvo taip paprastai paleista. Dar kartą užlipę į sceną jie atliko viso koncerto metu aktyviai prašytą dainą „Rodina“ („Tėvynė“) bei populiariąsias „Osen“ („Ruduo“) ir „Eto Vsio“ („Tai viskas“). Lyriškąją „Eto Vsio“ palydėjo dešimtys žiebtuvėlių tamsoje. Minia dainavo kartu su grupe. Tiek vyresni, tiek jaunesni. Kas sakė, kad jaunimas nesupranta rusiškai?
Oksana Grajauskaitė
