Tiek vyrai, tiek moterys valdydami asmeninius finansus gali daryti klaidų. Tačiau egzistuoja klaidos, kurios visų pirma būdingos tik moterims, rašo rusiškasis žurnalas „Forbes“.
Maži tikslai yra svarbesni nei dideli
Mažus „gyvenimo džiaugsmus“ moterys itin dažnai ima vertinti kaip svarbesnius nei didelius finansinius tikslus. Neretai sudarant biudžeto planą susiduriama su tuo, kad moteris gauna pakankamai dideles pajamas, tačiau laisvų pinigų išsikeltų finansinių tikslų įgyvendinimui nepakanka. Ir netgi po mokesčių, investicijų, kreditų optimizavimo tų tikslų neįmanoma pasiekti per užsibrėžtą laiką.
Tenka detaliai analizuoti išlaidas ir tada paaiškėja, kiek lėšų moterys skiria savo išvaizdai – drabužiams, kosmetikai, įvairioms procedūroms ir t.t. Tačiau su bet kokiomis užuominomis, kad galbūt neverta pirkti abonemento į patį brangiausią sporto klubą ar atostogauti penkių žvaigždučių viešbutyje, finansų patarėjų klientės nesutinka. Jos nėra pasirengusios atsisakyti šių ir pasirinkti pigesnius variantus netgi dėl tokių svarbių tikslų, kaip pensinio fondo kaupimas, vaikų išsilavinimas ar kredito grąžinimas. Pavyzdžiui, moteris gali gyventi nedideliame bute kartu su šeima, tačiau tuo pat metu dėvėti naujausių mados kolekcijų drabužiais, pirkti brangią kosmetiką, lankytis brangiuose SPA salonuose ar atostogauti brangiausiuose viešbučiuose – ir tuo pat metu turėti sutaupius vos 1000 eurų.
Dažna prioritetų kaita
Kad asmeniniai finansai būtų sėkmingai valdomi, reikia išsikelti tikslus, kurie nesikeistų kas mėnesį. Tačiau asmeninių finansų patarėjai tvirtina, kad kaskart susitikdami su klientėmis jie išgirsta apie naujus tikslus, kurie neretai prieštarauja buvusiems anksčiau. Tai norima per metus nusipirkti namą, tai išvažiuoti į Prancūziją pusmečiui, tai pirkti verslą Šveicarijoje, o tada kyla idėja parduoti viską išvažiuoti gyventi į Balį. Reikia prisiminti, kad finansinės priemonės pasirenkamos tam, kad būtų įmanoma pasiekti užsibrėžtų tikslų. Jeigu tikslai nuolat keičiasi, kvalifikuotai valdyti savo finansus nerealu. Geriausia kas metus įsivertinti išsikeltus tikslus, o juos keisti tik tada, jeigu staiga pasikeičia gyvenimo aplinkybės.
Finansinių sprendimų kopijavimas nuo draugų ar kolegų
Moterys dažnai jaučia draugų, kolegų įtaką ir neretai ima kopijuoti jų priimamus finansinius sprendimus. Tokius, kurie gali visiškai netikti jų finansinei situacijai. Įsivaizduokite, viena dama, neturinti kreditų, skolų, be to, ką tik gavusi metinį priedą prie algos, pasakoja draugei, kad nusipirko apartamentus JAV tik už 50 tūkst. JAV dolerių. Ir kita draugė užsidega tokia pačia idėja. Tačiau ši turi pasiėmus paskolą doleriais su 12 proc. palūkanomis, tad po tokio pirkinio jai nebeliktų laisvų pinigų, tad po kurio laiko tektų skolintis. Verta įsisąmoninti, kad kiekvieno finansinė padėtis skirtinga ir tvarkant asmeninius pinigus reikėtų vadovautis toli gražu ne mada.
Rūpinimasis visais, tik ne savimi
Daugelis moterų neturi patirties ilgalaikio investavimo „į save“ srityje. Daugelis tėvų kaupia lėšas vaikų išsilavinimui, pensijai, namui visai šeimai, bet neturi santaupų savo ateičiai, kurios būtų apsaugos nuo šeimai skiriamų išlaidų. Tačiau kiekviena moteris turėtų būti įsitikinusi, kad neliks prie suskilusios geldos, kas beatsitiktų jos gyvenime. Vaikai užauga, santuoka gali iširti, tačiau artėjant 50-60-mečiui moteris turi turėti santaupų, kurios jai leistų gyventi padoriai ir nepriklausomai nuo ko nors kito.
Vedybinės sutarties atsisakymas
Tai dar viena dažnai pasitaikanti klaida, būdinga apskritai tiek vyrams, tiek moterims. Vedybinė sutartis yra itin svarbi ypač tuo atveju, kai yra nelygiavertis abiejų sutuoktinių turimas turtas, pajamų lygis: vyras gauna didesnes pajamas arba atvirkščiai, didesnes pajamas gauna moteris. Pirmu atveju po skyrybų moteris liktų su nekilnojamuoju turtu, su kuriuo ji nieko negalėtų daryti, jeigu vyras nepanorėtų jo pirkti, ir, galiausiai, su menkomis pajamomis. Antruoju atveju visas turtas, kurį į šeimą atnešė moteris, būtų išdalytas pusiau. Vedybinės sutarties neverta gėdytis. Tai visiškai įprastas būdas susitarti, kas nutiktų tuo atveju, jeigu vedybos baigtųsi posūkiu į „skirtingas puses“. Jeigu baiminatės kaltinimo komercializmu ir netikėjimu santuoka, turėtumėte pagalvoti dar prieš ryždamiesi susituokti ar tą verta daryti. Protingas žmogus supranta, kad tokia sutartis – rūpinimasis abiejų sutuoktinių ateitimi ir vengimas bereikalingų kivirčų.
