Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registras parengė Lietuvos 2010 m. išorinių mirčių priežasčių apžvalgą „Apžvalga: išorinės mirties priežastys 2010“, kurioje pateikta transporto įvykių, nukritimų, atsitiktinių paskendimų, sušalimų, atsitiktinių apsinuodijimų, pasikėsinimų ir savižudybių struktūra pagal lytį, bei mirtingumo rodiklių kitimas pagal lytį ir amžiaus grupes.
Taip pat kai kurios išorinės mirties priežastys pateiktos pagal įvykio vietą ir ketinimą, patirtą/sukeltą traumą, t.y. traumos pobūdį ir lokalizaciją bei įvykio laiką, o apsinuodijimai papildomai apžvelgti pagal juos sukeliančias medžiagas.
Lietuvoje 2010 m. mirė 42120 žmonių, iš kurių 4045 mirė nuo išorinių mirties priežasčių, tai sudarė 9,6 proc. visų mirusiųjų. Išorinės mirties priežastys užėmė trečią vietą po kraujotakos sistemos ligų (56,1 proc.) ir piktybinių navikų (19,3 proc.).
2010 m. transporto įvykių metu žuvo 372 asmenys, tai sudarė 9,2 proc. visų mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių. Šių įvykių metu dažniausiai pasitaikydavo galvos (36,8 proc.), kaklo ir krūtinės sužalojimai (24,5 proc.) bei traumos, apimančios kelias kūno vietas (30,6 proc.).
Dažniausiai pasitaikiusios transporto įvykių nelaimės buvo: 143 pėsčiųjų mirtys, sužeista 30 asmenų, važiavusių pedaline transporto priemone, 23 motociklininkų mirtys, transporto įvykių metu sužeisti 145 asmenys, važiavę automobiliu (iš jų 3 asmenys mirtinai sužaloti įlipant ar išlipant į/iš automobilio, 61 vairuotojas mirtinai sužeistas per eismo įvykį, 39 keleiviai mirtinai sužaloti eismo įvykio metu, 42 nepatikslinti važiuojantieji), 31 asmuo mirė nuo kitų transporto traumų (apima triratę transporto priemonę, pikapą, sunkvežimį, autobusą, traukinį).
2010 m. 305 asmenys mirė nuo nukritimų ir tai sudarė 7,5 proc. visų mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių. Iš visų mirusiųjų nuo nukritimų, 36,4 proc. asmenų mirė dėl traumų, gautų po nepatikslinto nukritimo (griuvimo). 27,9 proc. griuvo lygioje vietoje paslydus, einant ar užkliuvus, ar kitaip griuvus lygioje vietoje, 22,0 proc. asmenų mirtinai susižalojo nukritę ant/nuo laiptų bei pakopų, 6,2 proc. krito nuo/iš/per pastato ar konstrukcijos (apima kritimą per langą, nuo stogo, nuo/per balkono, tilto ir kt.). Kritimų atvejais dažniausiai buvo sužalota galva (71,1 proc.), kaklas ir krūtinė (10,5 proc.), lūžo šlaunikaulis (8,2 proc.).
Iš visų atvejų, kai mirties priežastis buvo kritimų metu patirti sužalojimai, 167 atvejai (54,8 proc.) įvyko namuose, 68 atvejams (22,3 proc.) – įvykio vieta nepatikslinta, 40 atvejų (13,1 proc.) – kita patikslinta viešoji vieta, 10 mirtinų nukritimų (3,3 proc.) įvyko gatvėje (apima kelią, šaligatvį).
2010 m. 319 asmenų atsitiktinai paskendo, tai sudarė 0,8 proc. visų mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių. Atsitiktinių paskendimų struktūra: 70,8 proc. atsitiktinių paskendimų sudarė paskendimai natūraliame vandens telkinyje, 16,0 proc. - paskendimai įkritus į vandens telkinį, 3,8 proc. paskendimų įvyko vonioje, 3,8 proc. – kiti patikslinti paskendimai (apima aušinimo baką, rezervuarą, šulinį, tvenkinį), 4,7 proc. sudarė nepatikslinti paskendimai. 90,3 proc. visų atsitiktinių paskendimų 2010 m. įvyko vandens telkiniuose (pvz.: upė, tvenkinys, ežeras, jūra), 7,5 proc. – namuose arba namų lauko zonoje, 2,2 proc. visų atsitiktinių paskendimų įvyko kitose vietose arba nepatikslintoje įvykio vietoje.
2010 m. 543 asmenys mirė nuo atsitiktinių apsinuodijimų ir tai sudarė 13,4 proc. visų mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių. Atsitiktinių apsinuodijimų struktūra: 57,1 proc. sudaro atsitiktiniai apsinuodijimai alkoholiu ir jo surogatais, 29,5 proc. apsinuodijimai dujomis ir garais, 6,8 proc. atsitiktiniai apsinuodijimai narkotikais ir psichodisleptikais. Apsinuodijimas anglies monoksidu sudarė 97,5 proc. visų apsinuodijimų dujomis ir garais. 65,8 proc. visų atsitiktinių apsinuodijimų įvyko namuose, 24,1 proc. - kitose patikslintose vietose (apima mišką, parką, automobilių stovėjimo aikštelę, apleistus namus ir kt.), 7,6 proc. – nepatikslintose įvykio vietose.
2010 m. Lietuvoje nužudyti 172 asmenys (121 vyras ir 51 moteris). Pasikėsinimų struktūra: 52,9 proc. pasikėsinta naudojant bukus ir 31,4 proc. panaudojant aštrius daiktus, 5,2 proc. – pakariant, pasmaugiant ar uždusinant, 4,7 proc. – šaunant. Daugiausia asmenų (50,6 proc.) buvo nužudyta namuose, 33,1 proc. - kitoje patikslintoje vietoje (apima apleistą namą, mišką, parką, automobilių stovėjimo aikštelę ir kt.), 2,9 proc. – gatvėje.
2010 m. nusižudė 1018 asmenų, tai sudarė 25,2 proc. mirusiųjų nuo išorinių mirties priežasčių. Vyrai žudėsi keturis kartus dažniau negu moterys. 2010 m. dažniausias nusižudymo būdas buvo tyčinis susižalojimas pasikariant, pasismaugiant ir uždūstant, kuris sudarė 90,8 proc. visų nusižudžiusiųjų. 3,2 proc. nusižudžiusių susižalojo nusišaunant, 2 proc. apsinuodijo įvairiomis medžiagomis, 1,6 proc. nušoko nuo aukštumos. Kiti nusižudymo būdai buvo: susižalojimas aštriais daiktais, susižalojimas pasiskandinant, susižalojimas patekus po motorine transporto priemone, susižalojimas gaisru ir ugnimi.
75,2 proc. visų nusižudymo atvejų įvykio vieta buvo namai, 19,7 proc. – kita patikslinta vieta (apima apleistą namą, mišką, parką, automobilių stovėjimo aikštelę ir kt.), 1,2 proc. nusižudžiusiųjų savižudybės vieta nebuvo patikslinta.
Mažiausiai savižudybių 2010 m. įvyko rudens pabaigoje – lapkričio mėnesį (68 atvejai) ir žiemą (gruodį – 68 atvejai, sausį - 66, vasarį – 61), o daugiausiai – gegužės (113 atvejų) ir liepos (111 atvejų) mėnesiais. Atsitiktinių apsinuodijimų skaičius rudens, žiemos, pavasario mėnesiais kito tarp 43-60 atvejų, o vasaros metu sumažėjo iki 28 atvejų birželio ir liepos mėnesiais ir 21 atvejo – rugpjūtį. 2010 m. nuo nukritimų mažiausiai asmenų mirė sausio mėnesį (13 asmenų), daugiausiai – spalio mėnesį (40 asmenų). Nuo transporto traumų 2010 m. daugiausiai asmenų žuvo liepos mėnesį (46 asmenys), mažiausiai – vasario mėnesį (15 asmenų).
Duomenys registre kaupiami iš medicininių mirties ir medicininių perinatalinės mirties liudijimų bei kitų mirties faktą liudijančių dokumentų. Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, registre mirties priežastys yra koduojamos vadovaujantis Tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimta redakcija (TLK-10). Pagrindinė mirties priežastis išrenkama vadovaujantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos metodinėse rekomendacijose nurodytomis kodavimo taisyklėmis bei automatinio mirties priežasčių kodavimo sprendimų lentelių taisyklėmis.
Išsamesnę 2010 m. išorinių mirčių priežasčių apžvalgą rasite Higienos instituto internetinės svetainės (www.hi.lt ) skyrelyje „Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras“ prie „Statistikos leidiniai“.
