Naujienų portalui tv3.lt specialistė papasakojo, kas gali nutikti per dažnai naudojant dezinfekcinį skystį ir kaip teisingai prižiūrėti sudirgusią rankų odą.
Dezinfekcinio skysčio namuose naudoti nereikia
Gydytoja dermatovenerologė atkreipia dėmesį, kad dezinfekcinį skystį į pagalbą reikėtų pasitelkti tik tuo atveju, jeigu neturite galimybės nusiplauti rankų. Tačiau visais kitais atvejais A. Dumbliauskienė pataria nepersistengti, šią priemonę naudoti saikingai, tik esant būtinybei.
„Jeigu mes karantino metu didžiąją laiko dalį leidžiame namuose, tarp savo artimųjų, tai rankų dezinfekcijos tikrai nereikia. Jūs tiesiog turite plauti rankas su muilu ir to visiškai pakanka.
Dezinfekuoti rankų po valgio ar prieš jį, esant namuose, tikrai nereikia, nes tik labiau pažeisite rankų odą, o geresnio rezultato, nei tiesiog nusiplovus rankas, nebus“, – nurodo A. Dumbliauskienė ir priduria, kokiais atvejais pravartu dezinfekuoti rankas:
„Tačiau jeigu, pavyzdžiui, klientas ofise paspaudė ranką, nors jau, atrodo, seniai įpratome tik duoti „žaibą“ arba kažkaip iš tolo linktelti, kaip ir negražu pulti iškart plauti rankas. Tuomet jūs galite dezinfekuoti rankas ir pasiūlyti kitam žmogui padaryti tą patį.
Arba, jeigu užėjote į parduotuvę, kur lietėte durų rankenas, prekes ir neturite kur nusiplauti rankų, tuomet patariu jas dezinfekuoti, visuomet gudru dezinfekcinio skysčio mažą buteliuką nešiotis rankinėje.“
Dažnai naudojamas dezinfekcinis skystis gali sukelti žaizdeles
Gydytoja įspėja, kad labai dažnai naudojamas dezinfekcinis skystis gali sukelti įvairių odos pažeidimų, įskaitant ir įvairias žaizdeles. Todėl ypač atsakingai jį naudoti turėtų jautrią rankų odą turintys asmenys.
„Dažnas rankų dezinfekavimas tiems, kurie turi labai sausą, jautrią, alergišką odą gali baigtis rankų išsausėjimu, išjautrėjimu, dermatitu, egzemomis iki žaizdelių. Todėl turime pagalvoti, ar visada reikia tai daryti. Dezinfekcinis skystis panaikina odos apsauginį sluoksnį“, – sako A. Dumbliauskienė.
„Noriu pabrėžti, kad „dezinfekantas“ buityje turėtų būti teisingo rankų plovimo alternatyva. Pirmiausiai teisingai plauname rankas ir tik tuo atveju, jeigu neturime kur jų nusiplauti, naudojame dezinfekcinį skystį“, – komentuoja specialistė.
Ji priduria, kad po kiekvieno plovimo itin svarbu rankas kruopščiai nusausinti ir patepti kremu:
„Nusiplovus rankas, pirmiausia mes turime jas išdžiovinti. Niekada nepalikite rankų išdžiūti natūraliai, nes tas vandens išdžiūvimas gali papildomai jas išsausinti. Labai svarbu netrinti rankų, jeigu yra galimybė namuose naudoti švelnų rankšluostį.
Jeigu kalbame apie ofisą, tai tuomet geriausia naudoti popierines servetėles. Tai dar higieniškiau. Tada nusiprausę ir nusausinę rankas, jas pakankamai ištepame kremu. Tai jums kainuos tik kelias papildomas sekundes, bet tausojant savo rankų sveikatą tikrai verta tai padaryti.“
Skystas ar kietas muilas?
Kalbėdama apie rankų plovimą, A. Dumbliauskienė atsako ir į dažnai kylantį klausimą – kas geriau: skystas ar kietas muilas? Pasak specialistės, kalbant apie rankų higieną, svarbiausia ne muilo konsistencija, o jo kokybė ir šarmingumas, kuris rankų odai gali ir pakenkti:
„Svarbu, kad muilas būtų geros kokybės ir ne taip stipriai šarminis. Jeigu mes rankas visą laiką prausime su ūkišku muilu, kuris yra stipriai šarminis, jis labai greitai „nurengs“ mūsų odą ir ji greitai pradės sausėti.
Kalbant apie kriterijus renkantis priemonę, tai turėtų būti rankas tausojantis, jautrios odos muilas, kuris atliktų prausimo funkciją, bet nebūtų iškart atominis ginklas, kuris bereikalingai išsausintų rankas.“
Specialistė atkreipia dėmesį, kad vis dėlto daugeliu atvejų skystas muilas yra patogesnis bei higieniškesnis variantas.
„Kiekvienas turėtų žinoti, kad visiems čiupinėti tą patį muilo gabalėlį nevalia. Todėl jis nėra tinkamas naudoti ofise, kuriame su tuo pačiu gabalėliu rankas plautų daug žmonių.
Taip pat ofise neturėtų kaboti rankšluostis, kuriuo naudotųsi visi darbuotojai, tai tikrai yra nehigieniška. Kietą muilą galima naudoti šeimoje, nes ten juo naudosis tik šeimos nariai“, – sako ji.
Kaip padėti sudirgusioms rankoms?
Pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai, bene kiekvienas rankas ėmė plauti ir dezinfekuoti daug dažniau nei įprastai. O ką daryti jeigu nuo dažno plovimo ar dezinfekavimo, mūsų rankos suskirdo, ėmė pleiskanoti ar ant jų atsirado žaizdelių?
Gydytoja dermatovenerologė nurodo, kad tokiu atveju svarbu atkurti apsauginį odos sluoksnį ir pagal poreikį tepti rankas raminančiais ar barjeriniais kremais. Tačiau, pasak gydytojos, net ir tepdami rankas kremais kai kurie su odos problemomis susidūrę žmonės jokio rezultato ar pagerėjimo nepastebi. A. Dumbliauskienė atkreipia dėmesį, kad to priežastis gali būti neteisingas rankų kremo naudojimas:
„Susiduriu su pacientais, kurie sako, kad tepa rankas, o paskui, kai išsiaiškinam, pasirodo, kad jie užtepa žirnio didumo kremo kiekį, o dienos bėgyje daugiau ir netepa, nes, ypač vyrai, nemėgsta to tarsi lipnumo pojūčio. Tačiau rankų tepimas kremu turėtų būti kruopštus ritualas.
Jeigu oda sudirgo ar paraudo, rankos niežti, pradėjo sausėti, pleiskanoti, turite pamėginti patys pagerinti odos būklę“, – teigia specialistė.
Anot jos, rankas kremu reikėtų tepti bent tris kartus dienoje: patepti ir viršutinę plaštakos dalį, ir tarpupirščius, ir apynagės, ir delnus.
„Tokiu būdu mes sudarome apsauginę plėvelę“, – priduria A. Dumbliauskienė.
A. Dumbliauskienė nurodo, kad tie asmenys, kurie savo rankas dažniau plauna ar mirkina vandenyje, turėtų naudoti ne tik raminamuosius, bet ir barjerinius kremus.
„Pavyzdžiui, mamytės, kurios augina mažus vaikus ir pastoviai mirko bei plauna rankas, turėtų dažniau naudoti barjerinius kremus. Tačiau jie truputį sunkesnės tekstūros, nebus greitai ir maloniai susigeriantys.
Ir nors galbūt kurį laiką jausite, kad kremas „stovi“, bet jis sudaro barjerą. Jūs tarsi užsimaunate pirštines ir neleidžiate odai greitai pasižeisti“, – komentuoja ji.
Kada dėl pažeistos rankų odos kreiptis į specialistą?
Vis dėlto specialistė sako, kad kai kuriais atvejais rankų apsauginis sluoksnis gali būti pažeistas taip, kad raminamieji ar barjeriniai kremai čia jau nebepadės. Tokiu atveju, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris paskirs jums tinkamus vaistus:
„Jeigu jūs teisingai tepate rankas, bet bėrimas nedingsta ir netgi plinta arba atsiranda žaizdelės, vadinasi, nepakanka paprastų raminančių priemonių. Tuomet jau metas kreiptis į gydytoją. Kartais užtenka trumpo kurso antiegzeminių vaistų, kad sustabdytume tą nemalonų jausmą."
Paklausta, ar natūralios priemonės ir namuose turimi aliejai gali padėti sudirgusioms rankoms, A. Dumbliauskienė sako, kad kai kuriais atvejais tokie natūralūs metodai gali būti naudingi. Tačiau, anot jos, geriau rinktis specialius rankų kremus, kurie savo sudėtyje turi raminančių ar drėkinančių savybių.
„Kai kalbame apie veidą, aš turiu labai griežtą nuomonę dėl aliejų, o kai kalbame apie pėdas ir rankas, geriau jau tepti aliejumi, nei netepti niekuo.
Tačiau aliejus yra tik riebalas, kuris sudaro riebalinę plėvelę, bet neturi raminančių ar drėkinančių savybių. Namuose juo pasitepti nėra blogai, tie, kurie nenori kremų, gali tai išmėginti.
Vis dėlto geresnis variantas, jeigu yra galimybė, rasti priemonę, kuri sukurta ne tik sukurti riebalinę plėvelę, bet dar ir turi aktyvesnį raminantį ir drėkinantį komponentą“, – sako pašnekovė.
